Kaip skelbia Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, tai – beveik tiek, kiek visos infekcinės ligos kartu sudėjus, o sergančiųjų kasmet vis daugėja. Kokios yra šios ligos priežastys ir ką daryti ja susirgus, pasakoja „Gijos Klinikų“ gydytoja kardiologė dr. Eglė Rumbinaitė.
Serga beveik aštuntadalis populiacijos
Arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Kaip teigia specialistė, šia liga sergantys asmenys 7 kartus dažniau suserga smegenų insultu, du kartus dažniau – miokardo infarktu.
Ji priduria, jog žmonėms, kurie serga arterine hipertenzija, nuo trijų iki penkių kartų dažniau nei sveikiems nustatoma išeminė širdies liga, nepakankamumas bei ritmo sutrikimai.
„Dar labiau reikėtų sunerimti rūkantiems žmonėms, kuriems padidėjusio kraujospūdžio liga nustatoma kartu su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Jų rizika susirgti išemine širdies liga padidėja net 16 kartų“, – sako gydytoja E. Rumbinaitė.
Remiantis naujausiais duomenimis, arterinė hipertenzija nustatoma 30-45 proc. suaugusiųjų asmenų visame pasaulyje, o ligos paplitimas nepriklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Pasak gydytojos kardiologės, šia liga iš viso serga apie 1 milijardas visų planetos gyventojų, tačiau prognozuojama, kad per artimiausius 6 metus šis skaičius padidės iki 1,5 mlrd.
„Ši liga nustatoma tada, kai sistolinis (arba „viršutinis“) arterinis kraujospūdis yra didesnis nei 140 mmHg ir/arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 90 mmHg. Ji ypač dažnai pasitaiko tarp vyresnių nei 60 metų žmonių – arterine hipertenzija serga daugiau nei pusė šios amžiaus grupės asmenų“, – sako specialistė.
Jos teigimu, liga diagnozuojama paprastai – tiesiog matuojant kraujo spaudimą, kadangi arterinė hipertenzija ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Pasak dr. Eglės Rumbinaitės, visi suaugę asmenys privalo žinoti, koks yra jų kraujo spaudimas, tačiau, kaip dažnai jį reikėtų matuotis, priklauso nuo to, ar jis neviršija normos.
„Jeigu jūsų kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg – jis yra optimalus ir jį reikėtų pamatuoti bent kartą per penkerius metus. Jeigu spaudimo ribos yra 120-129/80-84 mmHg, tuomet jis yra normalus ir jį vertėtų pasitikrinti kartą per trejus metus“, – teigia gydytoja.
Vis tik, žmonės, kurių spaudimas siekia 130-139/85-89 mmHg, privalo spaudimą matuoti kasmet, mat jis laikomas dideliu-normaliu. „Esant dideliam, bet dar normaliam kraujospūdžiui, reikia svarstyti, ar nėra slaptosios hipertenzijos. Tokiu atveju rekomenduojame dažnesnę arterinio kraujospūdžio stebėseną namuose“, – priduria specialistė.
Pasak jos, žmogus, kuris savarankiškai matuodamas spaudimą pastebi pakitimus, turėtų nelaukdamas kreiptis į gydytoją ir gydymą patikėti jam.
Gali sukelti ir ligos, ir žalingas gyvenimo būdas
Kaip pasakoja specialistė, arterinė hipertenzija gali būti pirminė arba antrinė. Pirminė pasitaiko kur kas dažniau – daugiau nei 90 proc. visų arterinės hipertenzijos atvejų – tuomet ligos priežastis nėra žinoma. Antrinė arterinė hipertenzija diagnozuojama tada, kai yra nustatoma liga, sukelianti kraujospūdžio didėjimą.
„Ligos, kurios sukelia antrinę arterinę hipertenziją, yra inkstų arterijų stenozės, inkstų parenchimos ligos, antinksčių patologija, skydliaukės ligos, aortos koarktacija. Be to, ją gali sukelti ir kai kurie vaistai“, – sako dr. E. Rumbinaitė.
Nors pirminės arterinės hipertenzijos priežastys nežinomos, gydytoja kardiologė išskiria rizikos veiksnius. „Jie skiriami į keičiamus ir nekeičiamus rizikos faktorius. Prie pirmųjų priskiriami šie: rūkymas, antsvoris ir nutukimas, gausus riebaus ir sūraus maisto vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nervinė įtampa ir naktinis darbas“, – teigia specialistė.
Ji priduria, kad pagrindiniai veiksniai, kurių negalime pakeisti, yra paveldimumas – t.y. genetinis polinkis sirgti arterine hipertenzija, ir amžius, mat ligos paplitimas didėja, sulaukus 55-60 m. amžiaus.
Medikamentinio gydymo nepakaks
Gydytoja kardiologė Eglė Rumbinaitė teigia, kad svarbiausi padidėjusio kraujospūdžio ligos gydymo tikslai – normalizuoti arterinį kraujo spaudimą, taip sumažinant bendrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
„Kartais esant nežymiam arterinio kraujospūdžio padidėjimui užtenka vien nemedikamentinio gydymo: riboti druskos vartojimą iki 5 g/parai, valgyti daugiau daržovių, šviežių vaisių, riešutų, žuvies, alyvuogių aliejaus.
Taip pat reikėtų mažiau valgyti raudonos mėsos ir sočiųjų riebalų rūgščių turinčių produktų, nerūkyti ir nevartoti alkoholio, daugiau judėti. Kai nemedikamentinis gydymas neefektyvus, skiriamas medikamentinis gydymas“, – patarimais dalijasi specialistė.
Pasak jos, sergant šia liga, svarbu mažinti svorį, palaikyti gerą kūno masės indeksą ir apimtis. „Geriausia, kad vyrų liemens apimtis neviršytų 94 cm, moterų – 80 cm. Nepamirškite reguliaraus fizinio aktyvumo, pavyzdžiui – vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų. Užteks 30 minučių aktyvios veiklos, kuri turėtų būti atliekama nuo penkių iki septynių kartų per savaitę“, – sako dr. E. Rumbinaitė.
Gydytojos teigimu, kartu derinant vaistus ir sveiką gyvenseną siekiama užtikrinti, kad arterinis kraujo spaudimas būtų mažesnis nei 140/90 mmHg, jeigu pacientas toleruoja – dar žemesnis.
„Viename tyrime dalyvavo milijonas pacientų, sergančių arterine hipertenzija. Tyrimas parodė, kad, sumažinus „viršutinį“ kraujo spaudimą 10 mmHg, galvos smegenų insulto rizika sumažėjo 40 proc., o mirčių nuo išeminės širdies ligos – 30 proc.“, – priduria ji.
Kaip sako dr. E. Rumbinaitė, sveiku gyvenimo būdu reikėtų susirūpinti ne susirgus šia liga, o iki tol – tai yra bene geriausia prevencijos priemonė.
„Sveikos gyvensenos ugdymas turėtų prasidėti nuo kūdikio gimimo ir tęstis iki žmogaus gyvenimo pabaigos. Sveikų įpročių formavimas yra labai svarbus siekiant išvengti pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių, kurie dažniausiai ir nulemia ligos atsiradimą. Venkite viršsvorio, mažo fizinio aktyvumo, netaisyklingos mitybos“, – perspėja „Gijos Klinikų“ gydytoja kardiologė dr. E. Rumbinaitė.
