Apie tai, ar lietuviai – kaupikai, ko daugiausia turime prislapstę spintelėse, kuo tvarkymasis skiriasi nuo namų organizavimo ir nuo ko pradėti, „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ Eglė Gabrytė kalbino namų organizatorę Jovitą Mikštę.
Jovita sako nesugalvojusi termino „namų organizavimas“, tačiau jį įtvirtino Lietuvoje – išleidus knygą tokiu pavadinimu, kalbininkai tai „palaimino“. Vis tik šis terminas girdėtas ne visiems ir gali natūraliai kilti klausimas: o kuo tai skiriasi nuo paprasčiausio tvarkymosi?
„Namų tvarkymas nuo organizavimo skiriasi labai aiškiu aspektu. Mes, organizuodami namus, ieškome daiktui vietos, o tvarkydami namus – daiktą padedame į vietą. Tai yra esminis skirtumas“, – sako namų organizatorė.
Kaupimas – sovietmečio palikimas
J. Mikštė – žmogus, kurį lietuviai įsileidžia į savo „netobulus“ namus, spinteles, sandėliukus, tad jų aplankyta daugybė. Paklausta, ar lietuviai – kaupikai, pašnekovė nedvejodama sako: „Taip.“
„Labai elementarus pavyzdys visiems: Sovietų Sąjunga padarė blogą įtaką mums, mūsų tėvams, mūsų seneliams. Mūsų seneliai nieko neturėjo, mūsų tėvai turėjo truputį, mes jau šiek tiek turim, bet mūsų nieks nemokė organizuoti, nemokė atsikratyti daiktais, nes gi visko prireiks, gal prireiks“, – kalbėjo Jovita.
Ji pastebi, kad dabar, mums ko nors prireikus, – nuvažiuojame ir nusiperkame, nes patys nemokame pasigaminti daugybės daiktų, bet vis tiek turime polinkį viską kaupti „jeigu prireiks“. „Bet mums niekada neprireiks, aš jums prižadu“, – nusijuokia ji.
Vis tik namų organizatorės didieji kaupikai į namus neįsileidžia. To priežastis ji išskiria dvi: žmonės, visų pirma, gėdijasi, o, antra, bijo, kad atėjusi į jų namus moteris viską išmes, nors, kaip pati sako, nieko nemeta ir visada klientams pasako: „Jūs metat, ne aš metu.“
Kodėl kaupiame daiktus ir kokių jų prikaupiame daugiausiai?
Laidos vedėjai pasiteiravus, ko lietuviai prikaupia daugiausia, ji šypteli – visokių kategorijų daiktų. Atėję iš neturėjimo nieko į turėjimą visko, pasiliekame krūvas daiktų. Ji pati dažniausiai organizuoja virtuves – čia randa nuo įvairių indų iki rakandų, užgrūsti ir sandėliukai. Bet kodėl mes kaupiame?
„Dažniausiai tai paveldima. Bet paveldima būna taip, kad arba tu eini priešingai savo tėvų, arba eini lygiai taip pat, kaip tavo tėvai. Jeigu tavo tėvai, tarkim, kaupikai, tai ir tu išmoksti ir kitaip net neįsivaizduoji, kad gali būti.
Bet tau gali apsisukti galvelė ir galvoti: ne, tėvai darė blogai, man nereikia tų visų padangų, kur tėtis sukaupęs, man nereikia tų visų varžtų, kur tėtis surūdijusius turi, man nereikia tų suknelių, kur mama neįlenda – aš negyvensiu taip, aš nenoriu, kad taip būtų mano šeimoje, kaip buvo pas mane.“
Kad kažkas jau negerai, susizgribti gali padėti vos vienas ženklas – kai einame pirkti daiktų, kurių net nereikia. Pavyzdžiui, turime namuose atidarytuvą, kuris greičiausiai dar daugybę metų nesulūš ir jo keisti nereikės, bet perkame dar vieną.
Namų organizatorė pastebi, kad lietuviai taip pat akcijų mylėtojai – nesvarbu, daikto reikia ar ne, bet jei jis pigesnis, atsiduria mūsų krepšelyje ir galiausiai nugula namuose. „Šitą nustoti daryti – akcijų beveik niekada nebūna, jos tiktai mūsų galvoje iš tikrųjų“, – pridūrė ji.
Pripažinkime, kartais nutinka ir taip, kad keliaujame apsipirkti, kad jaustumės laimingesni arba turime pinigų ir neturime ką veikti, tačiau reikėtų vadovautis taisykle, kad jeigu jau turiu tokį daiktą namuose, antro vienodo nereikia.
Ištraukę viską pamatome, kiek daug turime
Geriausias būdas atpažinti ir įsivardinti, kad prikaupėme daugiau nei reikia, yra paprastas pratimas – išimti viską iš spintelių, spintų ar sandėliukų. Ne viską vienu metu, bet eiti po mažą žingsnelį.
Pavyzdžiui, ji pataria pradėti nuo kojinių stalčiaus – išimti visas kojines, pažiūrėti, kurios jau susidėvėjusios, kiek ir kokių jų turime, išmesti nebetinkamas ar nudėvėtas. Tuomet pereiti prie apatinių stalčiaus ir taip keliauti toliau.
„Pradėkit nuo mažo dalyko namuose, kad pamatytume, kiek turim, kiek mes visko turim. Ir tada jau susitvarkysit kojines, tada pereisite į apatinius, tada eisit jau į lėkštes ir taip, žinokit, nueisit tikrai per porą metų – aš jums pažadu. Bet reikia užsispirti ir pasidaryti, kad apmažintume daiktų“, – sako J. Mikštė.
Be to, jei nežinote, nuo ko pradėti, galima tai daryti įsitraukus į „minimalizmo žaidimą“, vykstantį 30 dienų: pirmąją dieną atsikratoma vieno daikto, antrąją – dviejų, trečią – trijų ir taip iki 30. Iš viso per mėnesį atsikratysite 465 daiktais.
Jovita šypteli, kad pati šiame žaidime dalyvavo tris ar keturis kartus ir visada rasdavo, ką išmesti, ir žada šį žaidimą vėl pradėti nuo sausio.
Sumažinus daiktų kiekį, atsiranda ne tik tvarka, bet ir palengvėjimas. Pašnekovė nusijuokia, kad po aštuonių valandų darbo dienos klientų namuose būna ir apkabinta, ir pabučiuota, o klientai sako – apima toks jausmas, it akmuo būtų nusiritęs nuo širdies.
Kokiais daiktais atsikratyti pirmiausia?
Kartais viskas, ko reikia, kad žengtume pirmąjį žingsnį, – pastūmėjimas ir padrąsinimas. Kaip pavyzdį ji pateikia situaciją, kai žmonės namuose laiko vazą, kurios, kaip paaiškėja, niekada gyvenime nenaudojo, bet laiko todėl, kad tai dovana. Būtent dovanos, anot J. Mikštės, yra patys pirmieji daiktai, kurių reikia atsikratyti.
Priežastis paprasta – jei patys nepaprašėme tiksliai, ko norime gauti dovanų, jas nupirko žmogus, nežinantis, ko mums reikia. Dovanos būna neapgalvotos, nupirktos prabėgomis, o rūpestį, naudosis tuo daiktu ar ne, paliekant tam, kuris ją gauna. Vis tik jei daiktas guli nenaudojamas, laikyti jo nėra prasmės.
„Žiūrėkit, jeigu nenaudojat, yra žmonių, kurie naudos – atiduotuvės, DĖK’ui stotelės, Caritas. Mes turim labai puikių centrų, kur galima atiduoti daiktus. Tiesiog surinkit viską, ko jūs nenaudojat, ir nuvežkit tenai“, – patarė namų organizatorė.
Atsikračius nereikalingomis ir nenaudojamomis dovanomis, kita kategorija – dublikatai. Jei turime kelis vienodus daiktus, atminkime – pakanka ir vieno. Lengvai pradžią apsimažinimui gali duoti ir paprastas darbas: išsitraukti iš spintelių visas kruopas, konservus, patikrinti galiojimą ir, jei jis pasibaigęs, – išmesti. Taip pat verta padaryti su įvairiais kremais ir kosmetikos priemonėmis.
„Aš visada pažiūriu prieskonius, birius produktus, konservus, maistą, kremukus, paklausiu, kada atidaro. Dažniausiai – prieš dvejus trejus metus, o kremams galiojimas yra daugiausia 12–18 mėnesių. <...> Ir, žinokit, būna aštuoni maišai vien tik šitų dalykų“, – pasakojo laidos viešnia.
Namų organizatorė šypteli, kad jeigu bus lengva atsikratyti pasibaigusio galiojimo produktų ar priemonių, toliau judėsite lengvai. Dar viena daiktų kategorija, kurią ji dažnai randa lietuvių namuose, – įvairūs neveikiantys prietaisai, kuriuos „ruošiamasi sutvarkyti“.
Šie giliai užslėpti ir laukdami dienos, kai bus nuvežti tvarkymui, praguli ne vienerius metus, per tą laiką spėjame net pamiršti, kad daiktą turime. Pašnekovė sako, kad paklausti daugelis nė nežino, kur reikėtų vežti prietaisą remontui.
Tad jei turite tokių savo namuose, nebelaikykite veltui – arba išvežkite į stambių gabaritų aikšteles, į elektroninės technikos konteinerius, arba imkitės veiksmų ir vežkite taisyti.
3 esminiai namų organizatorės patarimai
Daiktais užgrūdame ne tik spinteles, bet ir sandėliukus. Tai – puiki vieta pasidėti daiktus, bet, kaip pastebi J. Mikštė, trūksta organizuotumo, o to mūsų niekas tiesiog nemoko. Pati Jovita namų organizavimo mokėsi pusantrų metų Anglijos Herefordo koledže.
Namų organizatorė sako susidurianti su klaidingu įsitikinimu, kad atėjusi į klientų namus viską „nukiš“, tačiau viskas vyksta priešingai – suorganizuojama taip, kad būtų paprasta viską rasti.
Galiausiai, paprašyta pasidalinti esminėmis trimis taisyklėmis, kaip tvarkytis namus ir ką daryti, kad daiktai nebesikauptų, J. Mikštė patarė pirmiausia viską išsiimti ir peržiūrėti, ar nėra dublikatų, nereikalingų daiktų, ir atsikratyti jais iš visų įmanomų kategorijų.
Antras patarimas – pasirinkti teisingus organizuoklius. Pavyzdžiui, išmetus pasibaigusio galiojimo birius produktus, likusius supilkite į stiklainius ar indus; tinkamus vartoti prieskonius taip pat persipilkite į stiklainėlius; kojines laikykite atskirai nuo apatinių skirtingose dėžutėse, kad „kiekvienas daiktas rastų savo stiklainiuką arba dėžutę“.
„O trečias dalykas – ryžtis tam pirmiausia. Jeigu tu nori tą padaryti, tu visada rasi kelią į daiktų atsikratymą ir daiktų organizavimą“, – šyptelėdama pokalbį užbaigė namų organizatorė J. Mikštė.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Kas po mūsų?“ galite žiūrėti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
