Kaip pokalbio metu pasakojo sutuoktiniai, iš viso sodo namelio atnaujinimas truko trejus metus. Pirmieji buvo skirti pamatų tvirtinimui, antrieji – stogo keitimui ir tvirtinimui, o trečiaisiais jiedu užsiėmė vidaus apdailos darbais.
Paskutiniaisiais metais Irma ir Vaidas įdėjo daugiausiai darbo – net tris mėnesius sutuoktiniai kas savaitgalį skraidė iš Austrijos į Lietuvą, taip žaibišku tempu pasiekdami geriausią rezultatą.
Norėjo jaukios oazės vizitams Lietuvoje
Irma pasakojo, kad mintis apie sodo namelio atnaujinimą atėjo prieš trejus metus. Pasak jos, tuo metu jiedu su šeima pradėjo dažniau lankytis Lietuvoje, tad reikėjo vietos apsistoti.
Anksčiau sodo namelis buvo puikiai tinkamas vasaros sezonui, tačiau pradėjus į tėviškę užsukti dažniau, didžiausią problemą kėlė žiemos.
„Mes nusprendėme pasidaryti tokius namus, į kuriuos sugrįžtume, pasidėtume lagaminus ir džiaugtumėmės tų 3–4 dienų viešnage Lietuvoje“, – sakė Irma.
O Vaidas pridėjo, kad namelio norėjosi išmanaus – tokio, kad temperatūrą jame būtų galima reguliuoti net būnant namuose Vienoje.
„Mes taip ir padarėme. Kol esame Vienoje, namelyje yra nustatyta viena temperatūra, neleidžianti jam visai įšalti, o kai jau vykstame į Lietuvą, nustatome gyvenamąją temperatūrą, tad grįžus namai jau būna šilti, turime karšto vandens“, – pasakojo vyras.
Vaidas tęsė pokalbį pridurdamas, kad namelis buvo nedidukas – vos 40 kv. m, tad remontuojant jie pastebėjo, jog taip pat reikės dviejų priestatų.
„Kai pradėjome remontuoti, pritrūkome vietos voniai, nebeturėjome kur jos padėti. Tada vienoje skliauto pusėje reikėjo daryti priestatą, o iš kitos pusės mes išplėtėme patalpas, dar padarėme dviejų aukštų patalpą, kurios pirmasis aukštas buvo terasa, antras aukštas – balkonas“, – paaiškino jis.
Didžiąją dalį darbų darė patys
Irma su Vaidu pokalbio metu neslėpė, kad jų indėlis į namelio atnaujinimą – didžiulis. Pasak Vaido, jiems padėjo giminaičiai, teko samdytis ir meistrų.
Sritys, kuriose labiausiai reikėjo meistrų pagalbos, buvo griovimo darbai, oras-oras sistemai, santechnikos bei nuotekų valymo, šulinio gilinimui, signalizacijos bei priešgaisrinės sistemos įrengimui.
Pašnekovas aiškino, kad tuo metu vis planuodavo vizitus į Lietuvą, nes reikėdavo aptarti darbų eigą su meistrais. Tiesa, su šiomis firmomis atlikti darbai klostėsi puikiai. „Ačiū jiems“, – šypteli vyras.
„Aš turiu statybų firmą Austrijoje, o atvykęs įvertinti keletą jau atliktų darbų nustebau, kaip plačiai montažines putas galima naudoti... Pasirodo, netgi nuotekų vamzdyną sandarinti galima... Tada nusprendėme, kad geriau vidaus apdailą darysime patys – tai bus mums kaip hobis“, – sakė Vaidas.
Pašnekovas pridūrė, kad keletas aptiktų kvailų klaidų būtų brangiai atsiėję ateityje, todėl sprendimas buvo tvirtas – reikia dalį pradetų darbų perdaryti patiems.
„Per keletą dienų viską sutvarkėme, negalėjome rizikuoti“, – dalijosi Vaidas.
Tris mėnesius kas savaitgalį skraidė iš Austrijos
Kadangi sprendimas buvo priimtas, tuomet, kaip pasakojo Irma ir Vaidas, jiedu įsisuko į „aferą“. Sutuoktiniai vis pirkdavo bilietus iš Vienos į Lietuvą ir savaitgaliui grįždavo dirbti į sodo namelį.
Kaip aiškino Irma, jiedu su vyru ankstyvą penktadienio rytą arba ketvirtadienio vakarą skrisdavo į Lietuvą, o jau pirmadienio rytą vėl būdavo Vienoje.
„Tad penktadienį, šeštadienį, sekmadienį po 16–18 darbo valandų per parą dirbdavome ir per tris mėnesius labai daug nuveikėme. Buvo tikrai daug skrydžių, iš viso – kokie aštuoni. Mes paskaičiavome, kad taip apsimoka, dirbdavome iki aušros“, – sakė Irma.
Vaidas tęsė žmonos mintį pridurdamas, kad tuometinės sąlygos buvo nepavydėtinos – jie atvykdavo į statybų objektą, kuriame buvo šalta, nebuvo komunikacijų, tekdavo net vandenį semti iš šulinio ir šildytis patiems, siekiant patenkinti bazinius poreikius.
Tam, kad būtų nuveikta daugiau darbų ir sutaupyta, sutuoktiniai tuo metu neimdavo viešbučių, nakvodavo statybų objekte. Kaip aiškino Vaidas, jie norėjo būti patalpose, pasitikti į pagalbą atvykstančius darbininkus ir patys prisidėti tiek, kiek įmanoma.
„Darbo valandomis imdavome labai darbščius darbininkus, ačiū jiems, o aš nuo 16 valandos iki 3 valandos ryto imdavausi smulkių darbų, kurie užima daugiau laiko ir paruošdavau darbų planą, ką reikės daryti kitą dieną“, – aiškino jis.
Irma pridėjo, kad darbai vyko suplanuoti net minučių tikslumu. Pagal planą jie norėjo daug nuveikti, o kadangi namukas nedidelis – į laiko rėmus sutilpti pavykdavo.
Įvardijo atnaujinimo biudžetą
Galiausiai, pasiteiravus, kokį biudžetą sutuoktiniai buvo numatę sodo namelio atnaujinimui, jie įvardijo sumą.
„Su baldais, su viskuo, nenorėjome viršyti 30 tūkst. eurų, nes jeigu būtume įdėję daugiau pinigų, tada jau būtų buvę geriau statyti naują namelį“, – apie skaičius prabilo Vaidas.
Jis džiaugėsi, nes į numatytą biudžetą įtilpti pavyko – tiek namo rekonstrukcijai, tiek naujiems baldams pinigų pakako.
Pasiteiravus, ar į šią sumą pora įskaičiavo skrydžių bilietų kainas, Irma šyptelėjo – tikrai taip. Pagal apskaičiavimus labiau apsimokėjo patiems tvarkytis pastatą ir skraidyti.
„Štai tokia buvo mūsų trijų metų avantiūra“, – paaiškino ir pokalbį užbaigė Irma.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
