REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pareigūnų atkaklumą vainikavo sėkmė – beveik po ketverių paieškos metų Raseinių rajono policijos komisariato tyrėjai surado Raseinių rajono gyventoją, kuri, būdama 19-likos, išvyko į Malaiziją ir su kuria tėvai prarado ryšį.

Pareigūnų atkaklumą vainikavo sėkmė – beveik po ketverių paieškos metų Raseinių rajono policijos komisariato tyrėjai surado Raseinių rajono gyventoją, kuri, būdama 19-likos, išvyko į Malaiziją ir su kuria tėvai prarado ryšį.

REKLAMA

2019 metų sausio pradžioje jie merginą išlydėjo į Malaiziją pas internetinį draugą. Skrydis buvo suplanuotas per Suomiją ir Katarą.

Po keleto dienų raseiniškiai sulaukė žinutės, kad dukra sėkmingai pasiekė tikslą. Nuo to laiko jos ryšys su artimaisiais nutrūko. Sunerimę tėvai kreipėsi į Raseinių rajono policijos komisariatą, prašydami pradėti dingusios be žinios dukros paiešką.

Oficialūs pareigūnų kreipimaisi į Malaizijos teisėsaugą rezultatų nedavė. Jų atsakymai buvo prieštaringi, tad Raseinių policijos komisariato darbuotojai taip ir nesuprato – yra jų šalyje lietuvė ar ne.

REKLAMA
REKLAMA

Visagalis internetas

Ir tada į pagalbą atėjo visagalis internetas. „Facebook“ socialiniame tinkle tyrėjai susirado Malaizijos lietuvių bendruomenės paskyrą ir su ja užmezgė ryšį. Tiksliau su šios bendruomenės pirmininke Rita Ruke.

REKLAMA

Išklausiusi istorijos apie dingusią lietuvaitę, ji, glaudžiai bendradarbiaudama su pareigūnais, aktyviai įsitraukė į jos paiešką. 2021 m. pradžioje moteris asmeniškai kreipėsi į Malaizijos policiją su pareiškimu dėl dingusios merginos, rašoma spaudos pranešime. 

Per bendravimui internete skirtą programėlę „WhatsApp“ ji malajų kalba bendruomenėje išplatino pranešimą apie ieškomą merginą ir jos nuotrauką, inicijavo, kad vietiniai detektyvai patikrintų visų Raseinių tyrėjų atsiųstų galimų lietuvaitės telefonų dislokacijos ir jos gyvenamosios vietos adresus.

REKLAMA
REKLAMA

Paskutinis ir lemtingas gyvenamosios vietos tikrinimas buvo atliktas praėjusių metų gruodžio 20 d., kai Lietuvos pareigūnai sužinojo, kad dingusiosios vardu iš vienos internetinės prekybos platformos buvo atlikti pirkimai. 

Ritos Ruke prašymu, siuntos pristatymo adresu nuvykęs detektyvas ieškomą merginą rado. Tarpininkaujant Ritai, buvo sutarta su ieškomąja, kad ji susisieks su Raseinių rajono policija.

Skaudinantis širdį pareiškimas

Praėjusių metų gruodžio 20-ąją per „Messenger“ programėlę vaizdo ryšiu įvyko nuotolinis merginos susitikimas su vyriausiuoju tyrėju Vytautu Globiu.

„Esu gyva, sveika ir labai laiminga“, – taip save apibūdino rastoji Raseinių rajono gyventoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savo išvykimą iš Lietuvos ir kontaktų su artimaisiais nepalaikymą, ji paaiškino noru su jais neturėti nieko bendro nei dabar, nei ateityje. Ir palinkėjo jiems tokio pat laimingo gyvenimo, kokį ji gyvena dabar.

Taigi artimiesiems buvo praneštos dvi žinios – viena gera, kad dukrai nieko blogo nenutiko, kita – skaudinanti širdį, kad dukra nenori bendrauti. Tačiau ieškomoji surasta ir keturis metus užsitęsusioje paieškoje padėtas taškas.

Ir už tai Raseinių rajono policijos pareigūnai be galo dėkingi Malaizijos lietuvių bendruomenės pirmininkei Ritai Ruke. Moteriai, kurios geranoriškumas, atkaklumas ir entuziazmas padėjo padaryti tai, ko nepavyko padaryti oficialiais kanalais.

Pareigūnus žavi šios moters pilietiškumas. Už tai jai padėkojo ir ikiteisminį tyrimą dėl dingusios merginos paieškos kuravęs Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Arminas Elijošius.

Tikrai baisi dukra, jei savo laimę taip supranta. O gyvenimas gali ir jai senatvės metu tuo pačiu atlyginti.
Čia pasireiškė lietuviška prigimtis, tautos katastrofa. Išnyksim kaip dūmas iš Lietuvos.
Kažkas nenormalaus.Dievulėliau, taip skaudinti šeimą, ar jinai pabaisa, kuo jie jai nusikalto,jokio dėkingumo gimdytojams, kurių dėka aplamai nebūtų išvydusi šio pasaulio.Pasaulis pilnas keistuolių.Dabar jai taip atrodo, o kiek dar laiko prireiks, kai pagaliau ims suprasti.Galima užmiršt žmones,mažai pabuvusius tavo gyvenime ir jei bendravimas buvo daugmaž neutralus.O jei reikia dėt pastangas užmiršti,turbūt kankina neapykanta,kažko atleisti negali.Keršija,nes kažkuo įskaudino ją, o dabar skaudina ji.Beprasmybė,kažin,ar galima jos vietoj būt laimingu.Reikia atleist ir nebelaikyt akmens užanty
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų