Po dviejų metų vėl kreipėsi į savivaldybę
Vis tik sulaukus 2025-ųjų pradžios buvo aišku, kad artėja rugsėjis ir pašnekovės sūnus po metų jau turės eiti į mokyklą. Tuo metu kalbėdamasi su direktore Ramunė sakė, kad vadovė negalėjo pateikti konkrečios informacijos, nerimavo dėl terminų.
Pasak pašnekovės, buvo kalbama, kad galimai keltuvai bus įrengti liepos-rugpjūčio mėnesį, tačiau aiškumo nebuvo, tad mama į procesą įsitraukė pati.
„Kreipiausi ir į savivaldybę, ir į Vilniaus vystymo kompaniją, kuri buvo atsakinga už projekto įgyvendinimą. Gavau atsakymus, kad projektas planuojamas, tačiau projektavimo procesas yra ilgas ir užtrunka. Man tai pasirodė labai keista“, – sakė ji.
Ramunė tikino, kad pati išmano šią sritį, tad žino, kiek laiko trunka procesai. Anot jos, darželis nėra kultūros paveldo objektas ar išskirtinai sudėtingas objektas, tad jie turėjo vykti greičiau. Tokie savivaldybės paaiškinimai, anot pašnekovės, jos neįtikino.
„Toliau skambinau, rašiau laiškus, kreipiausi į įvairius atsakingus asmenis. Nuolat gaudavau panašų atsakymą: darbai vyksta, projektas planuojamas, reikia dar šiek tiek palaukti.
Kaskart prašydavau vieno labai paprasto dalyko: jeigu jau negalite pasakyti tikslios datos dabar, informuokite mane tada, kai ji paaiškės. Tiek savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai, tiek Vilniaus vystymo kompanijos darbuotojai žadėjo tai padaryti, tačiau manęs taip ir neinformavo“, – sakė ji.
2025-aisiais bendravimas su savivaldybe visiškai nutrūko
Mama sakė, kad sulaukus gegužės-birželio mėnesio jai į laiškus jau nebebuvo atsakoma. Tuo metu komunikacija vyko tik su darželio direktore, kuri perduodavo informaciją, kurią pati gaudavo.
Iš pradžių, pasak Ramunės, buvo teigiama, kad darbai įvyks iki rugsėjo, vėliau tvirtinama, kad terminas užsitęs.
„Vėliau telefonu pavyko susisiekti su Švietimo skyriaus atstovu Valentu Kazlausku. Tuomet buvau informuota, kad darbai gali šiek tiek vėluoti, galbūt keltuvas nebus įrengtas iki rugsėjo 1-osios, bet gal pavyks iki spalio ar lapkričio.
Man taip pat buvo pasakyta, kad lėšos jau yra suplanuotos savivaldybės biudžete ir iki metų pabaigos privalės būti panaudotos, todėl buvo aiškinama, kad darbai tikrai bus atlikti. Natūralu, kad tuo tikėjau“, – nurodė ji.
Vis dėlto, 2025-ųjų pabaigoje–2026-ųjų pradžioje vis dar nieko nevyko, tad pašnekovė suprato, kad metas imtis papildomų veiksmų.
„2026 metų pavasarį vėl pradėjau aktyviai rašyti laiškus, skambinti, domėtis, tačiau iš savivaldybės pusės komunikacija buvo praktiškai dingusi. Nebegavau nei atsakymų į laiškus, nei konkrečios informacijos apie projekto eigą.
Kreipiausi į savivaldybės administraciją, Švietimo skyrių, vicemerą ir kitus atsakingus asmenis. Mano raštai buvo registruojami, tačiau atsakymų negaudavau, nors pagal tvarką jie turėtų būti pateikti per nustatytą terminą. Tuomet supratau, kad situacija tampa nebenormali“, – teigė ji.
Tuo metu pašnekovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Asmens su negalia gerovės tarybą. Ji sudalyvavo komisijos posėdyje, o jame susidūrė su situacija, kuri nustebino ir supykdė.
Pašnekovė teigė, kad jame dalyvavo anksčiau minėtas V. Kazlauskas, kuris posėdžio metu pareiškė, kad pareiškėja yra informuota ir jai atsakymas yra pateiktas, kas, pasak Ramunės, buvo netiesa.
„Posėdžio metu pasakiau labai paprastai: jei atsakymas man tikrai buvo pateiktas, tuomet pasakykite, koks jis yra arba pateikite jį dabar, tačiau ir tai nebuvo padaryta. Buvo pažadėta, kad atsakymą gausiu vėliau“, – sakė ji.
Kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą
Praėjus daugiau nei mėnesiui, pasak Ramunės, atsakymo vis dar nebuvo, tad ji kreipėsi į komisijos pirmininkę Eglę Čaplikienę. Pašnekovė teigė, kad pirmininkė galimai persiuntė klausimą V. Kazlauskui.
Galiausiai ji gavo informaciją apie tai, kad buvo išsiųstas atsakymas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tačiau mamai jis taip ir nebuvo pateiktas.
Pašnekovė sakė, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – tai buvo paskutinis žingsnis, kur ji nusprendė kreiptis. Ji pasakojo, kad žinojo apie tokios institucijos egzistavimą, suprato, kokius klausimus ji nagrinėja, vis tik moteris tikėjosi, kad šią problemą pavyks išspręsti be jos.
„Man atrodė, kad pakanka argumentų, pakanka poreikio, pakanka laiko. Tikėjausi, kad pavyks susikalbėti, tačiau kai atsakai į laiškus dingo, kai pradėjau būti ignoruojama ir kai nebegalėjau gauti jokios aiškios informacijos, supratau, kad kitų priemonių nebelieka, todėl ir kreipiausi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą“, – nurodė Ramunė.
Mama pasakojo, kad tik per šią instituciją jai pavyko gauti aiškesnę informaciją apie situaciją, o tarnybai pradėjus tyrimą buvo kreiptasi į visas susijusias institucijas, tad savivaldybė privalėjo pateikti atsakymus.
Anot Ramunės, tik taip paaiškėjo, kad projektas nėra sustabdytas, darbai turėtų būti iki galo atlikti, o juos planuojama baigti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos.
„Iš esmės visos šios istorijos galėjo ir nebūti, jei būtų buvusi normali komunikacija, jeigu kažkas būtų parašęs: „Taip, nespėjame. Atsiprašome. Darbai nusikels, tačiau juos planuojame baigti iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos“, viskas būtų buvę aišku.
Tuomet mano misija būtų buvusi baigta. Svarbiausia buvo ne tai, kad darbai užtrunka. Svarbiausia buvo tai, kad nebuvo jokios komunikacijos“, – tarė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
