REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus.

Gyvenant šios dienos rūpesčiais retas pagalvoja apie tai, kad neišvengiamai ateis ir mirties diena. Netikėta liga ar trauma neplanuotai pakeičia daugybę gyvenimų, o tuomet artimieji yra paliekami su neatsakytais klausimais ir atsakomybės našta nuspręsti, ko gi būtų norėjęs jiems brangus žmogus.

REKLAMA

Apie tai, kodėl Lietuvoje vyrauja mirties kultūra, tačiau vis dar vengiama apie ją kalbėti, ką vertėtų apmąstyti ir apie ką pasikalbėti su artimiausiais žmonėmis, tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis, kuris yra ir Organų donorų programos vadovas Kauno klinikose.

Docentas sako įžvelgiantis paradoksą mūsų visuomenėje – nors mirties kultūra ir kultas yra labai stiprus, ši tema pokalbiuose vis dar yra tabu.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš principo Lietuvoje vyrauja mirties kultūra. Pažiūrėkite, kaip išpuoštos mūsų kapinės, mes per kiekvienas šventes, ypač per Kūčias, uždegame mirusiesiems žvakutę, padedame tuščią lėkštę, paliekame maistą dūšioms per naktį.

REKLAMA

Daugybė dalykų orientuotų yra į mirties kultūrą, bet kas svarbiausia, kad retai kada turbūt pasikalbama šeimose, kas būtų, jeigu aš mirčiau ir tai šiek tiek disonuoja visoje lietuviškoje kultūroje“, – kalbėjo doc. dr. T. Tamošuitis.

Apie tai būtina pakalbėti su artimaisiais

Vis tik, susėsti ir pakalbėti apie mirtį, pasakyti artimiesiems savo pageidavimus ir norus, kaip jiems elgtis, jeigu, pavyzdžiui, patirtume fatalinę traumą ir patys nebegalėtume pasakyti, koks mūsų noras.

„Svarbu, kad šeima žinotų, nes kitu atveju yra tai šeimai užkrauna atsakomybė nuspręsti už tą žmogų. Ir tikrai, patikėkite, yra sunkūs tie sprendimai. Ir dažnai žmonės, aišku, pasirenka tą kelią, kad geriau darykime viską, nes aš nežinau, kaip jis būtų norėjas.

REKLAMA
REKLAMA

O gal žmogus norėjo būti, tarkim, be sąmonės būti slaugomas, bet jis galbūt turėjo kažkokių didesnių įsitikinimų ar gilesnių. Tad šiuo atveju yra būtina kalbėtis apie tai, kad nepastatyti šeimos ir gydytojų paskui į tikrai labai sudėtingas situacijas, sprendžiant gyvenimo pabaigos klausimą“, – kodėl svarbu užvesti tokį pokalbį paaiškino pašnekovas.

Neišspręstas gyvenimo pabaigos klausimas dažnai viską tik dar labiau apsunkina. Pavyzdžiui, intensyvios terapijos skyriuje miršta vienas iš penkių pacientų (mirštamumas varijuoja priklausomai nuo skyriaus specifikos) ir dalį jų sudaro blogos prognozės pacientai, kai iš anksto žinoma prognozė, kad, pavyzdžiui, liga nepagydoma ir rezultatas bet kokiu atveju bus toks pats – mirtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Čia iškyla moralinė dilema, ar tikrai geriausia vieta žmogui mirti yra intensyvios terapijos skyrius, kuriame iš tikrųjų gyvenimas nuolat verda – dega šviesos, pypsi aparatai, daugybė aplinkui žmonių, yra daugybė intervencijų. <...>

Tu esi vienišas, su daug žmonių, su daug streso ir labai mažai paguodos. Ir ne todėl, kad žmonės intensyvios terapijos skyriuje neturėtų žinių arba nenorėtų, bet tokia yra darbo specifika, tokia yra aplinka. Ir kažin, ar ne geriau būtų būti namie arba kur nors skyriuje, apsuptam savo šeimos“, – kalbėjo Kauno klinikų docentas.

Todėl jis ragina ne tik su šeima pakalbėti, kaip jiems elgtis mirties atveju, bet ir pačiam pacientui klausti gydytojų apie ligos prognozę, jeigu, pavyzdžiui, gulamasi į ligoninę dėl terapinių intervencijų, chirurgijos ir t. t.

REKLAMA

„Tikrai labai rekomenduotina žmonėms, kaip pacientams, paprašyti savo gydančio gydytojo pateikti prognozes, kaip gali būti, kaip turėtų atsitikti. Aš suprantu, kad kartais sunku priimti tą informaciją ir galbūt tu nenori žinoti dėl to, kad baisu tai išgirsti.

Bet paskui, kai atsitinka kažkoks dalykas, kurio tu neprognozavai, galbūt jam nesiruoši, visiems kitiems labai sunku priimti tą sprendimą“, – pridūrė pašnekovas.

Negaivinimas – tik su paciento ar artimųjų sutikimu

Laidos vedėjai užsiminus apie tai, kad Lietuvoje žmonės gali pasirašyti sutikimo negaivinti formą, laidos svečias pažymi, kad jau beveik dvejus metus yra įsigaliojęs Ministro įsakymas, reguliuojantis gyvenimo pabaigos klausimą, liečiantį gaivinimo veiksmus.

REKLAMA

Prof. T. Tamošuitis primena – įstatyme numatyta, kad visais atvejais reikalingas paciento arba jo artimųjų pritarimas negaivinimo protokolui, tad sprendimas visada išlieka jų rankose:

„Tai reiškia, kad gydytojai vieni patys negali priimti tokio sprendimo ir jeigu nėra pritarimo iš pačio paciento, jeigu jis yra sąmoningas ir gali daryti sprendimus, arba iš jo artimųjų, tai tokiu atveju visada bus atliekami gaivinimo veiksmai ir nepriklausomai nuo to, kokia yra tikėtina prognozė.“

Pašnekovas pabrėžia – medicinos sistemoje dirbantys žmonės visada yra suinteresuoti padėti pacientui. Todėl net jeigu, pavyzdžiui, sunkia onkologine liga sergančiam pacientui atliekama operacija, kuri gyvenimą prailgintų puse metų ir jis pasako, kad jei operacijos metu sustos širdis, jo negaivinti, yra pasirašytas negaivinimo protokolas, jis nebūtinai vykdomas, jeigu yra tikimybė, kad pacientas miršta dėl aiškios ir grįžtamos priežasties.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu, pavyzdžiui, operacijos metu gydytojas anesteziologas pamatys, kad staiga pavojingai sutriko širdies ritmas ir jis žino, kad tai kažko grįžtamo priežastis, tai, be abejo, trumpalaikiai gaivinimo veiksmai atstatyti širdies veiklai bus taikomi. Tai reiškia, kad gydytojai net ir tuo atveju gali priimti sprendimą, jeigu mato grįžtamumą gaivinimo“, – paaiškino doc. dr. T. Tamošuitis.

Daugiau apie tai, ką naudinga žinoti kiekvienam ir tai aptarti su šeima, kviečiame sužinoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.

Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar! „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

REKLAMA

Laidos metu kalbėjome šiomis temomis:

00:00 Temos ir pašnekovų pristatymas

00:50 Mindaugo istorija: inksto transplantacijai vyko kelis kartus, po operacijos padėjo kava

06:00 Štai, kiek žmonės laukia transplantacijos: kartais užtrunka gerokai ilgiau

11:30 Smegenų mirtis – jei taip nutinka, artimieji turi žinoti, ko žmogus būtų norėjęs

14:15 Laukiančiųjų gyvenimo stebuklo – labai daug, bet žmonės apie tai tyli

17:00 Mirtis – nėra lengva tema, kada ir kaip apie ją pasikalbėti su artimaisiais

19:45 Sunkios ligos ir pacientų gaivinimas: ar yra atvejų, kai žmogus nebegaivinamas ir leidžiama ramiai mirti

22:35 Intensyvioji terapija ir mirštamumas: kartais į šiuos skyrius patenka žmonės, kurie miršta, bet kaip vyks gyvenimo pabaiga – nenuspręsta

29:00 Transplantacijos Lietuvoje itin aktyviai vyko ir per COVID-19 pandemiją: padėjo žmonių palaikymas visai medicinos sistemai

36:00 Studijos svečių palinkėjimai: kuo daugiau pokalbių visomis temomis, nevengiant ir pačių skausmingiausių

37:41 Antroji laidos dali

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų