Apie visa tai naujienų portalo tv3.lt skaitytojams pasakoja mitybos specialistė Gintarė Jonaitytė.
Druska – vienas labiausiai įprastų, bet kartu ir klastingiausių maisto ingredientų. Ji ne tik suteikia skonį, bet ir, nepastebimai kaupiantis organizme, gali sukelti virtinę sveikatos problemų.
„Visiems gerai žinoma, kad druskoje esantis natris – tai junginys, kuris organizme sulaiko skysčius. Būtent dėl šios savybės druska didina kraujospūdį, o tai apkrauna širdies darbą ir trikdo kraujotaką.
Kai kraujas negali natūraliai cirkuliuoti, labiausiai nukenčia organai – tiek pati širdis, tiek kraujagyslės. Pastarosios ilgainiui standėja, didėja infarkto bei insulto rizika“, – pokalbio pradžioje sako G. Jonaitytė.
Šis paprastas kasdienis prieskonis gali tapti rimtų lėtinių ligų pradžia, o jo perteklius organizme neretai ilgus metus lieka nepastebėtas.
Kuo iš tiesų pavojinga druska, kaip ją vartoti atsakingai, ar tikrai „sveikesnės“ druskos rūšys tokios nekaltos, kaip atrodo, ir ką verta keisti savo mityboje jau šiandien?
Apie druskos poveikį sveikatai
Pasak mitybos specialistės, pavyzdžiui, inkstai – tai smulkių kapiliarų tinklas, kuris turi išfiltruoti druskos (natrio chlorido, NaCl) perteklių. Tačiau jei druskos vartojama nuolat ir daug, šie kapiliarai gali būti pažeisti, nes jų sienelės sustorėja, sumažėja filtracija.
„Ilgainiui tai sukelia inkstų pažeidimus, aukštą kraujospūdį, vystosi hipertenzija. Tokiu atveju vien mitybos nepakanka ir tenka pradėti vartoti vaistus.
Taip pat didėja rizika širdies ir kraujagyslių ligoms, inkstų nepakankamumui, o moterims, ypač po 45 metų, druska gali paskatinti osteoporozę, nes su šlapimu iš organizmo pašalinamas kalcis.
Be to, šiuolaikinėje mityboje daug žmonių, ypač moterų, vartoja per daug perdirbto maisto, kuriame gausu natrio. Dėl to organizme kaupiasi skysčiai, o moterys neretai klaidingai mano, kad priaugo svorio, nors tai ne riebalai, o skysčiai.
Jei širdis silpnesnė, gali atsirasti pabrinkimai – paspaudus odą, lieka žymės. Tai rodo skysčių perteklių, kurį būtina pašalinti. Gali padėti petražolių ar dirvinių asiūklių arbatos, taip pat įvairūs limfodrenažiniai masažai, sausas kūno šepetys“, – įspėja ir rekomenduoja G. Jonaitytė.
Pažeidžiami ne tik širdis, inkstai ar kraujagyslės – druskos perteklius gali paveikti ir akis bei smegenis, perspėja ji. Ekspertės teigimu, skysčių sąstovis ir padidėjęs kraujospūdis gali pabloginti regėjimą ir padidinti insulto riziką net iki 30-40 procentų:
„Susidaro uždaras ratas: daugiau natrio maiste – daugiau skysčių kraujyje – kyla spaudimas – širdis dirba intensyviau – silpnėja – plečiasi – kraujagyslės tampa neelastingos, o kraujotaka lėtėja.
Jei žmogus dar ir nepakankamai geria vandens, kraujas tirštėja, organai blogiau aprūpinami deguonimi, atsiranda tinimai, ypač aplink akis, veidą ar kulkšnis.“
Tipiniai požymiai, kad suvartojama per daug druskos:
- nuolatinis troškulys,
- tinimai,
- dažnas šlapinimasis,
- galvos skausmai, ypač viršugalvyje,
- nuovargis.
Anot jos, organizmas stengiasi pašalinti druskos perteklių, todėl net geriant daug vandens, jis vis tiek lieka dehidratuotas, ypač jei inkstai dirba per intensyviai.
Kam ypač nepatartina vartoti daug druskos?
Druska ypač pavojinga žmonėms, sergantiems hipertenzija, inkstų ligomis, diabetu, vyresnio amžiaus asmenims ir nėščiosioms, teigia specialistė. Nėštumo pabaigoje druskos perteklius gali dar labiau apsunkinti skysčių pasišalinimą ir padidinti spaudimą. Vis dėlto, druska organizmui būtina.
„Be natrio nevyktų raumenų susitraukimai, nervinių impulsų perdavimas, virškinimo procesai. Saugi dienos norma – apie 5 gramus (vienas nugriebtas arbatinis šaukštelis). Tačiau svarbu žinoti, kad ši norma apima ne tik pridėtinę druską, bet ir tą, kurią gauname su maistu, pomidorais, salierais ir panašiai.
Skirtingos druskos rūšys – joduota, Himalajų ar paprasta – turi beveik vienodą natrio kiekį, o skirtumas – tik mikroelementuose. Tad „sveikesnė“ druska dažnai tiesiog marketingo triukas.
Svarbiausia, kiek natrio suvartojame. Net 80-90 proc. druskos gauname iš perdirbtų produktų: duonos, sūrio, padažų, užkandžių, pusgaminių. Kartais vienas sumuštinis, dvi riekės duonos ir du gabaliukai sūrio jau sudaro pusę dienos normos. Jei dar vartojame rūkytus ar vytintus gaminius, jų 100 gramų gali turėti 5-7 gramus druskos – visą paros normą“, – sako ekspertė.
Norint sumažinti druskos vartojimą, G. Jonaitytė pataria vartoti prieskonius – česnaką, svogūną, įvairias žoleles, pipirus, imbierą.
Taip pat būtina rinktis kuo natūralesnį, mažiau perdirbtą maistą, kuriame nėra paslėptos druskos. Reikėtų mažinti druskos kiekį palaipsniui – receptoriai prie mažesnio sūrumo prisitaiko per 2–3 savaites.
„Nors druskos perteklius daro aiškią žalą, ją sumažinus galima pastebimai pagerinti sveikatą: sumažinti kraujospūdį (tam padeda cinamonas), pagerinti inkstų funkciją, jei pažeidimas nėra sunkus, palengvinti širdies darbą. Kraujagyslės tampa elastingesnės, kraujas geriau teka.
Visgi ilgalaikis perteklinis druskos vartojimas gali padaryti negrįžtamą žalą, ypač jei tai truko 5–10 metų. Todėl kuo anksčiau susimąstysime ir imsimės veiksmų, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių“, – apibendrina mitybos specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
