Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija dalijosi V. Greičiaus nuotraukomis bei įžvalgomis, kad korališkasis trapiadyglis yra vienas jautriausių miško būklės indikatorių ir gali augti tik specifinėmis sąlygomis.
Jūkainių miške – džiuginantis radinys
Jūkainių miške grybas pastebėtas ant drėgno juodalksnio kamieno Europinės svarbos aliuvinių miškų buveinėje. Specialistas pažymi, kad tokia augavietė šiai rūšiai nėra įprasta, todėl radinys – itin vertingas.
Toli gražu ne visiems per gyvenimą pavyksta savo akimis gyvai išvysti korališkąjį trapiadyglį, tačiau jei būsite vienas tų laimingųjų, kuriems pasiseks, atminkite, kad grybo negalima nei liesti, nei skinti – tik pasigrožėti, nes jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir saugomas.
„JŪKAINIŲ MIŠKO BRANGAKMENIS: VIETA, KURIOJE VIS DAR VYKSTA GAMTOS STEBUKLAI
Raseinių rajone žaliuojantis Jūkainių miškas dar kartą įrodė esąs išskirtinė biologinės įvairovės oazė. Neseniai čia užfiksuotas išskirtinis radinys – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas korališkasis trapiadyglis (lot. Hericium coralloides). Šis įspūdingos išvaizdos grybas, primenantis vandenyno gelmių koralą, aptiktas saugomoje teritorijoje ir tapo svarbiu įrodymu, kad miškas vis dar sugeba gyventi savo paslaptingą, laukinį gyvenimą.
Jūkainių miškas yra unikalus, ledynmečio suformuotas banguotas kraštovaizdis, iš visų pusių apsuptas intensyviai dirbamų laukų. Ši maža žalia sala šiandien saugoma kaip geomorfologinis draustinis bei tarptautinio „Natura 2000“ tinklo teritorija. Šioje teritorijoje grybas pastebėtas specifinėje, Europinės svarbos aliuvinių miškų buveinėje tiesiai ant drėgno juodalksnio kamieno.
Paprastai šie grybai labiau mėgsta stambias beržų, drebulių ar ąžuolų virtuoles, todėl jo pasirodymas ant juodalksnio kamieno yra išskirtinis. Korališkasis trapiadyglis minta negyva mediena ir veikia kaip natūralus miško sanitaras. Kartu jis yra itin jautrus indikatorius – šis grybas gali išgyventi tik ten, kur miškas paliekamas natūraliai raidai, kur nestinga stambių virtuolių ir išlaikoma pastovi drėgmė.
Sutvarkytuose ir išvalytuose miškuose tokiam grybui tiesiog nelieka vietos, nes jam reikia natūraliai pūvančių kamienų, o šis atradimas Jūkainiuose patvirtina, kad čia nestinga laukinės gamtos kampelių.
Kadangi šis grybas įrašytas į Raudonąją knygą, juo galima tik grožėtis ir fotografuoti – skinti ar liesti jo negalima. Įdomiausia, kad užfiksuoti šį ar bet kurį kitą saugomą gamtos radinį oficialiai gali bet kuris iš mūsų. Ši taisyklė galioja visoms retoms Lietuvos augalų, gyvūnų ar grybų rūšims.
Užtenka prisijungti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) ir užpildyti trumpą pranešimą, įkeliant nuotrauką su koordinatėmis. Taip pat savo stebėjimais galima dalintis „iNaturalist“ platformoje. Kiekvienas toks pranešimas padeda specialistams sekti retų rūšių būklę ir saugoti mūsų krašto gamtos turtus.
Tekstas ir nuotraukos: V. Greičius“, – „Facebook“ dalijosi Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
