Šios organizacijos vadovė Rasa Dičpetrienė pastebi, kad ne visose šeimose susiduriama su alkoholio problema ar socialinių įgūdžių stoka. Bene pusė šeimų, su kuriomis jai teko bendrauti, neturi tokių problemų – jos tiesiog skursta. Negali dalyvauti net mokyklos išvykose „Spinter tyrimai“ šiemet atliktos apklausos duomenimis, net 10 proc. Lietuvos vaikų per pastarąjį semestrą negalėjo dalyvauti mokyklos išvykoje, nes tėvai tiesiog neturėjo pinigų padengti kelionės išlaidas, toks pat procentas vaikų dėl pinigų stygiaus nedalyvavo mokyklos organizuojamuose renginiuose. Prisidėti prie šios problemos sprendimo šiemet ryžosi „BENU vaistinė“. Siekiant, kad kuo daugiau vaikų gautų galimybę keliauti ir pažinti pasaulį už namų ribų, organizuojamas projektas „Pasaulio tyrinėtojai“, vykdomas kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“. Nuo lapkričio mėnesio visi Lietuvos gyventojai kviečiami prisidėti prie iniciatyvos – aukoti lėšas, kurios bus skirtos „Gelbėkit vaikus“ globojamų sunkiau gyvenančių šeimų vaikų edukacinėms kelionėms organizuoti.
Aukoti žmonės kviečiami pasinaudodami vaistinės lojalumo kortele, įsigydami specialius ženklelius arba projekto interneto svetainėje www.benuvaikai.lt. „Atskirtis ypač matyti, kai išvažiuojame iš didžiųjų miestų į mažesnius ar į kaimo vietoves. Dar dabar randame šeimas, kurios net neturi vandens, gyvena su išdžiūvusiais šuliniais.
Kartais tenka ir šulinius kasti, ar dengti stogus, kad sumažintume tą baisų skurdą“, – pasakoja R. Dičpetrienė. Jos teigimu, palyginti su Vilniaus miestu, kaimo vietovėse ekonominė atskirtis yra gerokai didesnė. Finansiškai sunkiau gyvenančių šeimų vaikams tenka atsisakyti paprasčiausių klasės ekskursijų, jie niekada nematė jūros, nesilankė sostinėje, nebuvo kine – nepatyrė jokių naujų įspūdžių, nepažino pasaulio. Dažnai net būrelius mokykloje jiems tenka praleisti, nes su mokykliniu autobusu nespėtų grįžti namo.
Organizacijos vadovė sako pamenanti atvejį, kai mama rinkdavo metalo laužą, vien tam, kad galėtų vaikus išleisti į ekskursiją. Svarbiausia – suaugusiųjų reakcija Pasiteiravus su kokiu psichologiniu spaudimu ir nepatogumais mokykloje susiduria nepasiturinčių šeimų vaikai, psichologė, Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja Silvestra Markuckienė pabrėžia, jog daug kas priklauso nuo suaugusiųjų – tėvų ar mokytojų – reakcijos.
Vaiko savivertė nuo mažumės formuojasi iš to, ką jis suvokia, supranta, girdi apie save iš suaugusiųjų. Pavyzdžiui, bendraklasis po žiemos atostogų dalijasi įspūdžiais apie slidinėjimą užsienio kurorte, o mokytoja jį giria.
Vaikas iš socialiai remtinos šeimos tai mato ir girdi, tačiau paklausęs tėvų, ar ir jo šeima galėtų išvažiuoti slidinėti, gauna šaltą dušą ir gali suvokti, kad jis toks niekada nebus ir niekada nesulauks tokio mokytojų dėmesio, pripažinimo, vertinimo. Visa tai turi įtakos ir jo savivertei. „Kita vertus, jei tėvai sugeba savo vaikams parodyti džiaugsmą ir pasitikėjimą, ir sugeba įrodyti, kad myli juos už tai, kad šie yra, o ne už tai, kad kažką padaro, tada atskirtis gali būti daug mažiau skausminga. Visiems vaikams reikia tėvų pritarimo. Ne piniguose laimė.
Ir net ne jų kiekyje. Svarbiausia – koks yra tarpusavio ryšys. Jeigu mama tiki ir pasitiki vaiku, jei vaikas jaučiasi reikalingas, jis gali nuversti kalnus“, – aiškina psichologė. Anot jos, visi vaikai, nepriklausomai nuo ekonominio statuso, nori patikti savo tėvams – tai vienintelis būdas suformuoti tvirtą savivertę.
