Prognozuojama, kad šiandien magnetinio lauko aktyvumas pasieks 5 balus, kas laikoma riba, kai poveikį gali pajusti jautresnėms grupėms priskiriami asmenys.
Smogs magnetinė audra
Meteoagent.com duomenimis, šiandien, gruodžio 22 dieną, aktyvumas pasieks 5 balus, tad jaučiantiems magnetinių audrų poveikį vertėtų daugiau dėmesio skirti geros savijautos užtikrinimui.
Rytoj, gruodžio 23-ąją, aktyvumas sumažės, bet nežymiai – prognozuojama, kad jis sieks 4,7 balus.
Vis tik per Kūčias, gruodžio 24 d., magnetinio lauko aktyvumas bus dar mažesnis, kils iki 3,7 balų.
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) artimiausių trijų dienų prognozės panašios.
Prognozuojama, kad šiandien, dar iki pietų, aktyvumas pasieks 5 balus, tačiau po kelių valandų nukris, svyruos nuo 2,67 iki 3,67 balų, o artėjant vidurnakčiui pasieks 4,67 balus.
Rytoj, antradienį, ryto valandomis laikysis 4,67 balų aktyvumas, vėliau sumažės ir ims svyruoti – sieks 1,67–3,67 balus.
Trečiadienį magnetinis laukas nurims, žemiausiai aktyvumas sieks 3 balus, daugiausiai – 3,67 balus.
Koks kraujospūdis laikomas padidėjusiu?
Vienas iš galimų požymių, rodančių magnetinių audrų poveikį – padidėjęs kraujospūdis. Žvelgiant bendrai, tai yra viena dažniausių ir pačių klastingiausių sveikatos problemų.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie tai, kada kraujospūdis laikomas padidėjusiu, pasakojo „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė.
Vaistininkė pabrėžė, kad suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau tam tikri svyravimai gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
„Pagal amžių kraujospūdis gali šiek tiek skirtis – gali būti kiek aukštesnis ar žemesnis, bet svarbiausia, kad jis neviršytų 140/90 mmHg. Tai yra ta riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti“, – sakė vaistininkė.
Pasak jos, jei vienkartinai kraujospūdis pakyla, pavyzdžiui, dėl streso ar suvalgyto sūraus maisto, tai dar nėra pagrindas nerimauti. Tačiau jei tokie pakilimai tampa dažni, būtina imtis veiksmų.
„Kol pateksite pas gydytoją, verta viską fiksuoti – rašytis kraujospūdžio rodmenis, kad paskui galėtumėte parodyti gydytojui. Tai padės suprasti, ar problema yra nuolatinė, ar tai tik vienkartinis atvejis“, – patarė vaistininkė.
Ne mažiau svarbu stebėti ir pulsą. Anot jos, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 80 dūžių per minutę.
„Jei pulsas ramybėje siekia daugiau nei 90, jau reikėtų sunerimti – tai signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip“, – pridūrė specialistė.
Vaistininkė primena, kad tiek padidėjęs kraujospūdis, tiek greitas pulsas – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku pastebėjus ir ėmusis priemonių, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Padidėjusio kraujospūdžio priežastys
Nors daugelis kraujospūdžio padidėjimą nurašo paveldimumui ar amžiui, vaistininkė pabrėžia – dažniausiai kalti ne genai, o mūsų pačių kasdieniai įpročiai.
Pasak specialistės, net 90 proc. padidėjusio kraujospūdžio atvejų priskiriami pirminės hipertenzijos grupei, o tai reiškia, kad problema kyla ne dėl konkrečios ligos, bet dėl bendrų gyvenimo būdo veiksnių.
„Vienas pagrindinių pavyzdžių – per didelis druskos vartojimas. Labai dažnai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, mėgsta viską papildomai pasūdyti“, – pastebėjo vaistininkė.
Druska – tarsi tylusis spaudimo kėlėjas. Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, kai organizme dėl per didelio druskos kiekio sulaikoma daugiau skysčių, padidėja kraujo tūris, o tai tiesiogiai kelia ir kraujo spaudimą. Tačiau druska – tik viena medalio pusė.
„Kitas svarbus veiksnys – antsvoris ar nutukimas. Kiekvieni papildomi 5–10 kg svorio gali reikšmingai padidinti kraujospūdį. Ypač pavojingas yra pilvinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi aplink juosmenį“, – sakė ji.
Dar viena problema – judėjimo trūkumas, kuris ypač ryškus vyresnio amžiaus žmonėms.
„Fizinio aktyvumo stoka mažina kraujagyslių tonusą, didina kūno svorį, silpnina organizmo atsparumą stresui. Tačiau net ir kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas gali padėti sumažinti kraujospūdį“, – patarė vaistininkė.
Be to, specialistė išskiria dar vieną pavojų – nervinę įtampą ir lėtinį stresą, kurie, nors nematomi, gali stipriai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Labai dažnai žmonės net nesusimąsto, kad spaudimą kelia būtent stresas. Kartais žmogui pakanka augalinių raminamųjų ar preparatų nervų sistemai stiprinti ir jau mato, kad spaudimas nukrito. Net nesusimąsto, kad gal naktį blogai miegojo ar dieną išgyveno didelę įtampą“, – aiškino J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Negalima pamiršti ir žalingų įpročių – pavyzdžiui, gausaus alkoholio vartojimo, rūkymo, netinkamos mitybos. Ir, žinoma, genetinio polinkio.
„Jeigu abu tėvai turėjo hipertenziją, rizika vaikui susirgti gali siekti net 50 procentų“, – pridūrė ji.
Pasak vaistininkės, nors kai kurių veiksnių – kaip genetika – pakeisti negalime, tačiau didžioji dalis priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
