Sandra skaičiuoja, kad šiemet augina apie 140 skirtingų pomidorų veislių. „Gaila, kad daugiau netelpa“, – naujienų portalui tv3.lt sakė ji.
Didžioji dalis jų auga šiltnamyje, tačiau ne ką mažiau atsiduria ir lauke. Pomidorus Sandra sodina ir į vazonus, ir į didesnes talpas, pavyzdžiui, kibirus. Ir tai išties pasiteisina – ji pastebi, kad ankstyvos veislės sunoksta anksčiau nei šiltnamyje.
Ankstyvas sodinimas pasiteisino
S. Šimkevičė mano, kad prie tokio sėkmingo derliaus prisideda ir kitus nustebinęs, bet pasiteisinęs dalykas.
„Kas man pasiteisino dėl derlingumo – aš visą laiką sodinu anksčiau. Aš juos padangstysiu, tebūnie sunkesnį darbą padirbsiu, bet man anksčiau pasodinti nenuėmė žiedų.
Šiemet buvo nedovanotina gegužės pati pradžia, bet nebuvo didelių karščių ir žiedai nei sterilizavosi, nei juos mėtė.
Antros ir trečios kekės – vau, kažkas tokio, praktiškai visi žiedai užmegzti“, – pasakojo Sandra ir pridūrė, kad pirmuosius pomidorus į šiltnamį sodino dar antrąją Velykų dieną – balandžio 21-ąją, kitus išsodino po savaitės.
Turbūt daugelis prisimena gegužės naktis, kai temperatūra krito net iki –9 laipsnių šalčio. Paklausta, kaip saugojo pomidorus, pašnekovė sako ne tik juos dengusi, bet ir naudojusi savadarbius „pečiukus“: ant žemės dėjo dvi plytas, tarp jų – žvakę, o ant jos užvožė molinį vazoną. „Vazoną žvakė įšildo, jis pats įkaista ir skleidžia šilumą plačiau nei žvakė“, – pridūrė ji.
Dirvožemį praturtina organinėmis medžiagomis
Paklausta, kur slypi jos įspūdingo derliaus sėkmės paslaptis, pomidorų augintoja nieko neslepia ir dalijasi tuo su visais – kad kiekvienas galėtų džiaugtis kuo daugiau užsiaugintų savų pomidorų.
Kalbėdama apie dirvožemį, Sandra sako, kad pas ją jis – neblogas, mat kiekvienais metais mulčiuoja ir mulčią apkasa. Rudenį, jei turi likusios nupjautos žolės ar nukritusių lapų, visa tai taip pat keliauja į šiltnamį ir yra apkasama – taip dirvožemis praturtinamas naudingomis medžiagomis.
Jei pomidorus sodina į vazonus, daro kiek kitaip: į dugną deda nupjautos žolės, kuri bėgant laikui taip pat tampa trąša, o tik tada deda žemę.
Pomidorus ji dažniausiai augina dviem stiebais, nors būna ir vienu, ir trimis. Palieka tik pagrindinį stiebą ir tą, kuris yra po pirma žiedine keke – visas kitas atžalas ima ir nukerpa.
Sandra priduria, kad „pažastukių“ nelaužo, visą laiką tik kerpa, palikdama maždaug 2 centimetrų ilgio – kol likęs galiukas nugelsta, rečiau atauga naujos, tad susitaupo laiko.
Kokių medžiagų gauna Sandros auginami pomidorai?
S. Šimkevičė pasakoja visada užtikrinanti, kad augalai gautų visas reikalingas medžiagas, ir vietoj naminių raugų ar kitų priemonių renkasi įsigyti trąšas, nes tada aiškiai žino, kiek ir kokių medžiagų jose yra.
„Kai pirmos kekės jau žydi, aš duodu monokalio fosfato, kas skatina žiedų susidarymą ir yra labai reikalinga augalui. Tai – pirmas dalykas, nes jeigu pradžioje duosi daug azoto turinčių trąšų, augalas bus storas, labai drūtas, lapai tamsūs, bet žiedų bus „špygutė“.
Azotas skatina žalios masės, lapų augimą, o monokalio fosfatas kaip sykis skatina žydėjimą“, – vieną darbų, kurio niekada nepraleidžia augindama pomidorus, išdavė ji.
Be to, bent kartą per sezoną visi augalai gauna ir boro – dažniausiai užėjus laikotarpiui, kai ima stipriau kaitinti saulė. Šis žingsnis svarbus dėl to, kad augalai nemėtytų žiedų, o perka jį jau pagamintą, kad nereikėtų skiesti pačiai – viską galima rasti sodininkų parduotuvėse.
Ji atkreipia dėmesį ir į kalcį – jei pažvelgusi į vaisius jau mato, kad jo trūksta, duoda ir šios medžiagos. O tiems, kurie kasmet susiduria su šia problema, turi vertingą patarimą:
„Pas ką jau yra tikimybė, kad trūks, kiekvienais metais jau mato, kad juoduoja pomidorų galiukai, drąsiai kalcį gali duoti iš rudens: pabarstyti ir paskui ar su grėbliu sugrėboti, ar apkasti. Taip praturtinama žemė iš rudens.“
Laistymas svarbus, bet nereikia persistengti
Paklausta, o kaipgi su genėjimu, Sandra šypteli ir sako, kad pas ją pomidorai auga turbūt kiek kitaip nei pas daugelį kitų augintojų – su lapais: „Aš lapus pradedu genėti tada, kada jau būna pilnai pasiekę savo dydį pirmos kekės pomidorai, arba jau net kitą kartą, kai pradeda nokti, pradedu šalinti lapus.“
Žinoma, be galo svarbu nepamiršti ir laistymo. Sandra pasakoja, kad savo šiltnamyje, vienoje pusėje, su vyru yra įrengę laistymo sistemą, tačiau pastebi – ji pakankamai neprilaisto. O ten, kur laistymo sistemos nėra, lieja atsižvelgdama į tai, ar žemė jau sausa, ar ne.
„Jeigu karšta, tenka lieti ir kas keturias dienas, nes viskas priklauso nuo to, kokia yra žemė. Pas mane žemė labai greitai džiūsta, ji yra puri. Jeigu pas žmogų bus priemolis – tai jau logiška, kad į savaitę kartą užteks palaistyti. Jeigu smėlis – gali būti, kad reikės ir kas dvi–tris dienas laistyti.
Bet dabar, kai šitaip drėgna, ir jeigu žemė nėra labai sausa, dažnai laistyti tikrai nėra būtinybės“, – patarė pašnekovė ir pridūrė, kad jei augalui trūksta vandens, jis aiškiai tai parodo per lapus.
Šiemet pomidorus puola ir ligos, ir kenkėjai
Visada svarbu užtikrinti ir dar vieną dalyką – vėdinimą šiltnamyje, nors pastebi, kad šiemet vasara tokia lietinga, jog net ir tai nebepadeda: šiltnamyje kai kuriuos pomidorus užpuolė rudoji dėmėtligė, ant vieno lauke augančio pomidoro aptiko pilkąjį puvinį.
„Su dėmėtlige geriausia kova yra pašalinti pažeistus lapus. Aišku, svarbus ir vėdinimas, jeigu toks yra – kad kuo daugiau būtų atidaryta, neuždarinėti naktimis šiltnamio, nes drėgmė liks jame. Geriau tegul ir naktį vėdinasi, o jeigu vėjas yra – išvis labai gerai.
Jei užpuola pilkasis puvinys, tiesiog pomidorą patį nuskinu ir išmetu – jau net nekompostuoju, kad paskui neliktų užkrato, nes tai yra grybinė liga“, – ką daro pamačiusi ligų požymius, pasakojo S. Šimkevičė.
Šie metai, kaip pastebi pašnekovė, kelia iššūkių ne tik dėl didelio drėgmės kiekio, bet ir kenkėjų. Sako, šiemet pomidorus – ir lapus, ir vaisius – ėda visi, kas tik gali:
„Koloradai puola – atrodo, lyg badas, daugiau neturi ko ėsti. Kirminai pomidorus puola ir lauke, ir šiltnamyje. Taip pat invazinės sraigės – ir tos ėda. Gerai, kad dar neturim invazinių šliužų – čia vienintelis pliusas.“
Išvardijo dažniausias pomidorų augintojų klaidas
Pasiteiravus, kokias klaidas mato darant kitus sodininkus, auginančius pomidorus, pašnekovė išskiria dvi, pasitaikančias dažniausiai.
Pirmiausia, sako ji, žmonės dažnai pomidorus laisto įvairiais raugais, tręšia mėšlu, nes tai – natūralios priemonės, tačiau pamiršta, kad juose yra didelis kiekis azoto. Kiek jo ten yra, pamatuoti nėra kaip, o augintojai stebisi: netręšė chemija, bet augalai beveik nežydi ir pomidorų mažai.
„Kita labai didelė klaida – kai tik pasodina daigus ir iš karto pašalina lapus. Tai labai didelė klaida, nes augalui tai yra labai didelis stresas, ir dėl to tikrai nukenčia ir vaisiaus dydis, ir skonis“, – pridūrė.
O uždavus klausimą, ką patartų augintojams, ji šypteli ir sako: eksperimentuoti ir auginti kuo daugiau įvairesnių veislių – tai padės atsirinkti ir gražiausias, ir skaniausias.
Išdavė, ką daryti, kad pomidorai noktų greičiau
Galiausiai paklausta, ar turi kokių gudrybių, kaip greičiau sunokinti pomidorus, Sandra pataria: norintiems derliaus sulaukti anksčiau verta pomidorus auginti vazonuose. Vis tik, jei nenoksta šiltnamyje augantys pomidorai, tam gali būti kelios priežastys ir paprasti sprendimai.
„Jeigu šiltnamyje nenoksta, tai labai dažnai būna dėl to, kad žmonės per dažnai laisto – pomidoras dėl to nenoksta.
Tikrai yra senyvesnio amžiaus žmonių, kurie kas antrą dieną laisto pomidorus. Po truputį, bet kas antrą dieną arba vos ne kasdieną, jeigu karšta – tai irgi duoda savo. Reikia retinti laistymus, kad greičiau sunoktų pomidoras“, – vieną iš priežasčių ir sprendimo būdą pateikė pašnekovė.
Kitas jos patarimas keliauja turintiems žemesnius šiltnamius: jeigu daigas jau pasiekė stogą, viršūnės nukirpimas taip pat pagreitina vaisių nokimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
