Pati gyvenu M. K. Čiurlionio gatvėje ir mūsų namas turi stovėjimo aikštelę gyventojams. Automobilius galima statytis ten arba prie gatvės, tačiau prie gatvės yra raudonoji zona, kurios valandinis įkainis yra 2,50 euro.
Šią savaitę važiavau po darbo namo ir kiemą pasiekiau apie 17.30 valandą. Tik įvažiavus pamačiau, kad visas kiemas jau keliomis eilėmis užgrūstas automobiliais.
Kadangi gyvenu čia jau ne vienerius metus, gebu atskirti, kurie automobiliai priklauso namo gyventojams, o kurie – prašalaičiams. Didžioji dauguma kiemą užgrūdusių automobilių buvo man nematyti.
Na, dovanokite, suprantu, kad prie pat stovi Santuokų rūmai ir turbūt į vestuves skubėję svečiai ar jaunieji pagailėjo tų kelių eurų automobilių stovėjimui prie gatvės, bet kodėl dėl to turi kentėti namo gyventojai? Jeigu vestuvėms iškelti pinigų yra, tai kodėl nėra parkavimuisi?
Situacija automobilių stovėjimo aikštelėje – absurdiška
Aš nepykstu, kai automobilius šioje aikštelėje žmonės pasistato dienos metu. Kartais matau, kad aplinkinėse vietose dirbantys žmonės čia prisiparkuoja, tačiau mes gražiai tomis vietomis „apsikeičiame“, nes pasibaigus darbams jie važiuoja namo, o namo gyventojai gali prisiparkuoti.
Bet va tokių, kurie pačiu intensyviausiu laiku nutrenkia savo automobilius svetimame kieme, nesuprantu. Panašu, kad galimybė nemokamai prisiparkuoti savo automobilį užtemdo protą ir visiškai nepalieka vietos logikai.
Ir čia kalbu ne apie vieną ar du automobilius... Tą vakarą kiemas atrodė taip, lyg būtų virtęs nemokama miesto stovėjimo aikštele. Kai kurie automobiliai buvo sustatyti taip, kad vos buvo galima pravažiuoti, o apie galimybę patogiai apsisukti nebuvo net kalbos.
Labiausiai stebina tai, kad žmonės net nesusimąsto, jog kažkas tame name gyvena. Juk mes taip pat grįžtame po darbų, vežame vaikus, parsivežame pirkinius, kartais tenka skubėti pas sergančius artimuosius ar tiesiog norisi po ilgos dienos be papildomo streso pasistatyti automobilį prie savo namų.
Galbūt kažkam tai atrodo smulkmena, tačiau pabandykite po darbo pusvalandį sukti ratus aplink namus ir ieškoti vietos automobiliui vien todėl, kad jūsų kiemą okupavo žmonės, kurie ten net negyvena. Tada požiūris greitai pasikeistų.
Manau, kad tokios situacijos tik parodo, jog Vilniuje parkavimo problema vis dar nėra išspręsta. O kol vieni stengiasi laikytis taisyklių ir moka už stovėjimą, kiti ramia sąžine naudojasi svetimais kiemais kaip nemokama alternatyva.
Norėtųsi paprasto dalyko – daugiau pagarbos žmonėms, kurie tuose namuose gyvena. Juk tai nėra prekybos centro aikštelė ar vieša automobilių saugykla. Tai gyventojų kiemas, skirtas pirmiausia tiems, kurie ten kasdien grįžta namo.
Teksto autorė: skaitytoja Lina
Gyventojų bendruomenė gali inicijuoti vietinės rinkliavos zonos įvedimą
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ („JUDU“) atstovais komentaro, kokios išeitys tokioje situacijoje galėtų praversti kiekvienam. Savo komentarą pateikė Donatas Dirginčius, įmonės Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas:
„Suprantame, kad situacijos, kai daugiabučių kiemuose automobilių stovėjimo vietas užima ne gatvės gyventojai, gali kelti nepatogumų. Tokiais atvejais galimos priemonės priklauso nuo to, ar kiemas yra valstybinėje žemėje, ar privačiame žemės sklype.
Jei kiemas yra valstybinėje žemėje, gyventojų bendruomenė gali inicijuoti vietinės rinkliavos zonos įvedimą. Tokia priemonė dažnai padeda sumažinti pašalinių automobilių skaičių daugiabučio kieme.
Jeigu kiemas yra privačiame žemės sklype, automobilių stovėjimo tvarką nustato sklypo savininkai arba valdytojai. Jie gali spręsti dėl papildomų eismo organizavimo priemonių ar įvažiavimo kontrolės įrengimo, siekdami apsaugoti teritoriją nuo pašalinių transporto priemonių.
Jei daugiabučiui dar nėra suformuotas žemės sklypas, namo bendruomenė gali inicijuoti jo formavimo procedūrą.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
