Šiandien Monika dėl gydymo reguliariai įveikia daugiau kaip 400 kilometrų ir tikina – taip gerai nesijautė nuo vaikystės.
Spalio 29-ąją, minint Pasaulinę psoriazės dieną, KUL Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė primena, kad psoriazė nėra vien odos problema. Tai lėtinė uždegiminė liga, galinti paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Vis dėlto šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia veiksmingai kontroliuoti ligą ir reikšmingai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Liga prasidėjo paauglystėje
Pirmieji psoriazės, dar vadinamos žvyneline, požymiai Monikai pasireiškė sulaukus 15–16 metų.
„Patyriau didelį stresą, o nepraėjus nė pusei mėnesio pradėjo atsirasti pirmieji požymiai. Iš pradžių ant kelių pastebėjau baltas, pleiskanojančias dėmes. Vėliau jos pradėjo labai greitai plisti ant viso kūno“, – prisimena Monika.
Kadangi psoriaze sirgo ir artimi jos šeimos nariai, liga buvo diagnozuota gana greitai. Tačiau ją suvaldyti sekėsi kur kas sunkiau. Bėrimai išplito beveik po visą kūną, oda stipriai pleiskanojo, vargino nuolatinis niežėjimas.
Liga paveikė ir kasdienį gyvenimą. Nuo odos byrančios pleiskanos kaupėsi ant grindų, kilimų, baldų. Dėl matomų bėrimų Monika nejaukiai jausdavosi viešose vietose, ypač paplūdimyje, nerimaudavo dėl aplinkinių žvilgsnių ir reakcijų.
Per du dešimtmečius moteris pagalbos ieškojo Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose. Tačiau ilgą laiką jai daugiausia buvo skiriami tepamieji vaistai, kurie ilgalaikio pagerėjimo nesuteikdavo.
„Gal prieš dvidešimt metų medicina dar nebuvo tiek pažengusi, gal trūko informacijos. Pagrindinis gydymas buvo tepalais. Važinėjau pas skirtingus gydytojus, ieškojau pagalbos, bet rezultato, kokio tikėjausi, nebuvo“, – pasakoja pacientė.
Pirmieji pokyčiai – vos po keturių dienų
Lūžis Monikos gyvenime įvyko kreipusis į Klaipėdos universiteto ligoninę. Iš pradžių jai buvo paskirtas sisteminis gydymas, tačiau laukto pagerėjimo pasiekti nepavyko. Įvertinus ligos eigą ir ankstesnio gydymo rezultatus, nuspręsta pradėti biologinę terapiją.
Teigiamus pokyčius moteris pastebėjo neįtikėtinai greitai.
„Jau po keturių dienų pradėjau pastebėti, kad bėrimai nebėra tokie ryškūs. Per savaitę jie tiesiog akyse nyko. Dar matėsi vietos, kur anksčiau buvo bėrimai, bet paties bėrimo jau beveik nebuvo. Po antros injekcijos viskas išnyko“, – džiaugiasi Monika.
Pasak KUL Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovės J. Česienės, biologiniai vaistai iš esmės pakeitė vidutinės ir sunkios psoriazės gydymo galimybes. Jie veikia konkrečius imuninės sistemos uždegiminius procesus, todėl gali reikšmingai sumažinti odos pažeidimus ir padėti pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę.
Gydymas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, ankstesnio gydymo rezultatus ir bendrą sveikatos būklę. Vieniems pacientams pagerėjimas pasireiškia greičiau, kitiems jo tenka laukti ilgiau.
Gydytoja pabrėžia, kad net ir visiškai išnykus matomiems simptomams psoriazė išlieka lėtine liga. Todėl labai svarbu nenutraukti paskirto gydymo savavališkai ir reguliariai stebėti sveikatos būklę.
Sugrįžo pasitikėjimas savimi ir gyvenimo džiaugsmas
Monika neslepia, kad biologinė terapija pakeitė ne tik jos odos būklę, bet ir gyvenimo kokybę. Po daugelio metų ji pagaliau gali mėgautis kasdienybe be nuolatinio fizinio diskomforto ir nerimo dėl aplinkinių reakcijų.
„Taip gerai jaučiausi tik vaikystėje prieš susirgdama. Visiškai dingo diskomfortas. Dabar galiu eiti į paplūdimį ir nebegalvoti, kad kažkas į mane kitaip pažiūrės dėl mano ligos. Atsirado pasitikėjimas savimi. Nebevargina odos sausumas, niežėjimas, pleiskanojimas, nebereikia slėpti bėrimų ar nerimauti dėl aplinkinių reakcijų“, – atvirauja moteris.
Šiuo metu Monika maždaug kas keturias savaites atvyksta į KUL tęsti biologinės terapijos. Ji gyvena Joniškyje, todėl kaskart iki ligoninės tenka įveikti apie 210–230 kilometrų į vieną pusę. Tačiau ilga kelionė moters negąsdina – pasiektas gydymo rezultatas jai kur kas svarbesnis už atstumą.
„Suradau gydymą, kuris man tinka, todėl nenoriu nieko keisti. Dėl tokio rezultato tikrai verta, kad ir ilgus atstumus važiuoti“, – sako ji.
Gydytoja: psoriazė – daugiau nei odos liga
KUL Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė J. Česienė paaiškina, kad psoriazė yra lėtinė, su imuninės sistemos veikla susijusi uždegiminė liga. Dėl pagreitėjusio odos ląstelių atsinaujinimo formuojasi paraudusios, pleiskanojančios plokštelės, vargina niežėjimas, odos tempimas, kartais atsiranda skausmingų įtrūkimų.
Psoriazė nėra užkrečiama. Tačiau ji gali pažeisti ne tik odą, bet ir nagus bei sąnarius. Daliai pacientų išsivysto psoriazinis artritas, sukeliantis sąnarių skausmą, sustingimą ir judėjimo sutrikimus. Liga taip pat gali turėti reikšmingą poveikį emocinei savijautai, socialiniam gyvenimui ir pasitikėjimui savimi.
Pasak gydytojos, dalis pacientų ilgus metus gyvena su varginančiais simptomais, nes nebežino, kur ieškoti pagalbos, arba yra įsitikinę, kad veiksmingo gydymo nėra.
„Bendraujant su pacientais dažnai paaiškėja, kad žmogus anksčiau naudojo tik tepamuosius vaistus, o nesulaukęs pagerėjimo tiesiog nustojo gydytis. Liūdniausia, kad žmonės mano, jog nėra pagalbos, nors yra efektyvus gydymas, leidžiantis kontroliuoti ligą“, – sako gydytoja.
Ji ragina psoriaze sergančius žmones nesitaikstyti su nuolatiniu diskomfortu ir kreiptis į gydytojus dermatovenerologus. Šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia daugeliui pacientų pasiekti reikšmingą ir ilgalaikį pagerėjimą, net jei anksčiau taikytas gydymas nebuvo veiksmingas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
