Pieno produktai – dabar gamintojai išmoko juos gaminti be pieno. Valgome varškę pagamintą iš aliejų, grietinę – iš krakmolo, geriame pieną pagamintą iš miltelių, o jogurtuose gausu ne naudingų ir medžiagų apykaitą skatinančių bakterijų, o neigiamai sveikatą veikiančių priedų ir papildų pažymėtų raide E. Tačiau ar tikrai visi pieno produktai yra nekokybiški?
Pienas. Pieno asortimentas yra itin platus. Šiuo metu pirkėjas gali rinktis kur jo nusipirkti ar parduotuvėje, ar iš ūkininkų. O kuris pienas yra kokybiškesnis? „Visas pienas, nepriklausomai nuo jo pateikimo į rinką būdo, yra saugus ir kokybiškas. Tačiau vartotojai turėtų atminti, kad perkant supakuotą (išpilstytą) pieną rizika yra daug mažesnė, nes tokio pieno realizacijos metu yra daug mažiau įvairių veiksnių, galinčių paveikti jo saugą ir kokybę: toks pienas būna pasterizuotas ir supilstytas į sandarią tarą, saugančią nuo aplinkos taršos. Perkant pilstomą pieną (pvz. automatuose) vartotojas turi ne tik atidžiau perskaityti pateiktą informaciją apie produktą, bet ir atkreipti dėmesį į sąlygas, kuriomis laikomas pienas prekybos vietoje, į kokią tarą pilstomas. Be to, perkant pilstomą pieną jis dažniausiai yra nepasterizuotas, todėl vartotojas turėtų prieš vartojimą tokį pieną pavirinti“, – pasakoja Antonina Greičiuvienė, VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2011 metais tiesiogiai iš ūkių, vartotojams teikiamu pienu buvo prekiaujama iš 33 pieno automatų. Tokia paslauga buvo itin pamėgta Kauno miesto vartotojų (ten jų buvo net 17). Šiuo metu tokia prekyba ženkliai sumažėjo – veikia apie 15-20 automatų, tačiau ir jų dalis veikia nereguliariai. VMVT specialistai džiaugiasi, kad 2011 metais buvo užfiksuota tik pora atvejų, kuomet į rinką pateko nekokybiškas pienas, o 2012 metais tokių atvejų iš viso nepasitaikė. Todėl galima drąsiai teigti, kad Lietuvos rinkoje pienas yra itin aukštos kokybės.
Jogurtas. Jogurtas dažnai vadinamas vienu sveikiausiu maisto produktų. „Visiems jogurtams gaminti naudojamos daugiausiai specifinės raugo kultūros, kurių yra ir žmogaus organizme. Be specifinių raugo kultūrų, gali būti pridedama kitų mikroorganizmų. Pagal maistinę vertę, rauginti pieno produktai, šiuo atveju – jogurtai, nenusileidžia pienui, iš kurio jie buvo pagaminti. Lietuvoje neleidžiama raugintų gaminių, kuriuose nėra aktyvių kultūrų, vadinti jogurtu.“, – pabrėžia A. Greičiuvienė. Vis dėlto renkantis jogurtą parduotuvėje reikėtų ypač atidžiai išnagrinėti sudėtį pateiktą ant pakuotės. Jeigu nurodoma, kad jogurte yra bifido bakterijų, indelis turėtų išsipūsti jau per savaitę. Tuo tarpu toks jogurtas dažniausiai lentynoje stovi porą savaičių. Jam nieko neatsitinka todėl, kad indelyje bifido bakterijų tiesiog nėra. Ypač atidžiai vertėtų rinktis ir jogurtus su vaisiais. Tikėtina, kad vaisiai, kurie patenka į indelį buvo chemiškai apdoroti ir švitinti, kitaip jogurtas tiesiog sugęstu. Todėl geriausi jogurtai yra tie, kurie yra be priedų.
Grietinė. Anot laidos „Gyvenamoji aplinka“ kūrėjų geroje grietinėje „šauktas stovi“. Tokį eksperimentą galima atlikti ir namuose, atsidarę grietinės indelį įdėkite šaukštą ir pažiūrėkite ar jis laikysis vertikalioje pozicijoje. Nepasisekė? Vadinasi nusipirkote ne grietinę o grietinės ir augalinių riebalų mišinį. Natūralios grietinės sudėtyje turi būti 10 proc. pieno riebalų ir ne mažiau kaip 30 proc. bendro riebalų kiekio. Ženklinant tokius mišinius privalu nurodyti, koks yra pieno ir augalinių riebalų santykis procentais. Tačiau gamintojai neretai gudrauja ir vietoj pieno riebalų įdeda palmių, rapsų, sojų ar saulėgrąžų aliejų. Todėl rinkdamiesi grietinę parduotuvėje atidžiai išnagrinėkite informaciją pateiktą ant pakuotės.
Daugiau apie pieno produktus laidoje „Gyvenamoji aplinka“ jau šį pirmadienį per Pirmąjį Baltijos kanalą
Užsakymo nr. 1073R
