Specialistų pastebėjimu, būtent šiltojo sezono pradžioje yra stebimas kasdienių traumų padidėjimas.
„Jų skaičius auga iki birželio, o vėliau stabilizuojasi. Tai akivaizdžiai yra susiję su tuo, kad daugiau laisvalaikio leidžiama lauke. Aišku, traumos aktualios visais metų laikais, skiriasi tik veiklos pobūdis ir aplinkybės, kuriomis įvyksta traumos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo Higienos instituto Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Liuda Ciesiūnienė.
Susižaloja maudantis, žaidžiant, sportuojant
Pasak jos, kaip ir ištisus metus, taip ir šiltuoju metų laiku daugiausiai traumų sąlygoja nukritimai ir negyvų mechaninių jėgų poveikis.
„Tai yra sužalojimai, įvykę dėl krintančių objektų smūgio, atsitrenkimo į sportinį inventorių, suspaudimo tarp objektų, sąlyčio su aštriais daiktais, motoriniais įrankiais, sprogimo, svetimkūnių, patekusių per odą ir kt.
Vasaros metu pasitaiko visokiausių traumų ypač maudynių metu, kai susipjaustomą į įvairius po vandeniu esančius objektus. Neatsargiai šokant į vandenį kareivėlio poza nutraukiami kojų raiščiai, sulaužomi kaulai“, – kalbėjo specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ypač didelį pavojų kelia nardymas galva nežinomose vietose, kai atsitrenkus į dugną ar kito objektą po vandeniu patiriamos kaklo traumos.
„Iš jų pavojingiausios yra kaklo slankstelių lūžiai ir su tuo susijusios pasekmės. Žaidžiant įvairius judriuosius žaidimus dažnai pasitaiko kojos nikstelėjimai, raiščių pasitempimai, basų kojų susipjaustymai į stiklus ir kitus aštrius daiktus. Vaikai ir jauni žmonės dažnai krenta nuo dviračių, riedučių, keturračių, vandens motociklų, medžių ir kitų aukštesnių vietų“, – vardijo L. Ciesiūnienė.
Be to, nemažai traumų patiriama neatsargiai naudojant žemės ūkio techniką, padargus, žoliapjoves, šakėmis, dalgiais sužeidžiamos rankos ir kojos.
Didelis traumų pavojus – dėl paspirtukų ir batutų
Daug bėdų pridaro ypač pastaraisiais metais išpopuliarėję elektriniai paspirtukai. „Jie yra daugybės sunkių traumų ir politraumą priežastis – nukritus dažniausiai traumuojama galva, veido sritis, lūžta žandikauliai, išmušami dantys. Dažnai patiriami ir galūnių lūžiai“, – įspėjo Higienos instituto specialistė.
Dėl to tiek važiuojant dviračiu, tiek paspirtuku būtinos ir prevencinės priemonės – šalmai. Paspirtukininkams patariama dėvėti šalmus su veido apačios apsauga, jokiais būdais reikia nepamiršti, kad paspirtukas skirtas važiuoti tik vienam asmeniui, negalima važiuoti dviese ir vežti vaiką.
Elektriniai paspirtukai – daugybės sunkių traumų ir politraumą priežastis.
Pašnekovės pastebėjimu, sunkios traumos – išnirimai, lūžiai, galvos ir stuburo traumos – patiriamos ir šokinėjant ant batutų.
„Juos naudojant turi būti skiriamas ypatingas dėmesys – apsauginis tinklas būtinas, taip pat būtinai turi būti uždengtos spyruoklės. Ant batuto ir po juo negali būti jokių pašalinių daiktų.
Vienu metu ant batuto šokinėti gali tik vienas asmuo, būtina prižiūrėti šokinėjančius vaikus. Net išpildžius visas šias sąlygas batutas išlieka padidintos rizikos sveikatai įrengimas, kai kuriose šalyse jis netgi yra uždraustas“, – priminė ji.
Neįvertina savo jėgų
Specialistė konstatavo, kad viena tokių nelaimių priežasčių – ir tinkamas savo jėgų neįvertinimas.
„Tai viena svarbiausių traumų priežasčių. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek išvykus ilsėtis į svečias šalis vis populiaresnės darosi įvairios ekstremalios pramogos, tokios kaip laisvasis bėgimas, važinėjimas keturračiais, šokinėjimas parašiutu, kalnų dviračiai, jėgos aitvarai ir daugybė kitų.
Neretai žmogus, kuris mažai fiziškai aktyvus, nesportuoja, pasižiūrėjęs į pramogaujančius ir pats susigundo išbandyti įvairias, rodos, nekaltas pramogas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kiekviena sporto šaka, o ypač ekstremalios reikalauja specialaus pasiruošimo. Kartais žmonės ilgus metus mokosi ir treniruojasi, siekdami įgyti reikiamus įgūdžius“, – komentavo specialistė.
Neretai žmogus, kuris mažai fiziškai aktyvus, nesportuoja, pasižiūrėjęs į pramogaujančius ir pats susigundo išbandyti įvairias, rodos, nekaltas pramogas.
Todėl anksčiau aktyviai nesportavusiam žmogui patariama iš pradžių išbandyti saugesnę fizinę ir sportinę veiklą – tai padės geriau įsivertinti savo jėgas ir galimybes.
„O imantis ekstremalesnės fizinės veiklos reikėtų pasitelkti specialias treniruotes ir mokytojus – instruktorius profesionalus, kurie paruoš, išmokys ir perspės apie gresiančius pavojus, patars, kaip jų išvengti“, – pridūrė L. Ciesiūnienė.
Prieš aktyvų laisvalaikį – įsivertinti aplinką
Specialistė atkreipė dėmesį, kad svarbu rūpintis ne tik savo artimiausia aplinka, bet ir atsidūrus naujoje, nepažįstamoje vietoje visų pirma derėtų ją įvertinti.
„Šiuo metu populiariose lauko treniruoklių aikštelėse reikėtų įsitikinti, ar visi įrengimai veikia nepriekaištingai, nėra sulaužyti ar kitaip pažeisti, ar nėra šlapi ir slidūs.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kokiame amžiui ir ūgiui skirtas konkretus treniruokis, neleisti naudotis vaikams suaugusiems skirtais treniruokliais.
Lauko krepšinio aikštelės danga turi būti tvarkinga, nepažeista, neatsilupusi, paplūdimio, tinklinio aikštelės smėlis išpurentas ir patikrinta, ar smėlyje nėra pašalinių daiktų. Futbolo, rankinio vartai turi būti gerai pritvirtinti prie žemės, kad krisdami neprispaustų ir nesužalotų“, – įspėjo specialistė.
Anksčiau nesportavusiems – 3 pagrindiniai patarimai
Prieš pradedant aktyviau leisti laiką ji patarė, kaip minėta, pirmiausia įsivertinti savo jėgas ir tinkamai pasiruošti fiziniam krūviui. „Dažnas vasarą užsinori pradėti sportuoti, o sporto metu dažniausiai pasitaiko raiščių bei raumenų patempimai, taip pat dažnai traumuojamos sausgyslės.
Siekiant išvengti sužalojimų, ypač žmogui, kuris anksčiau mažiau sportavo arba nesportavo, reikėtų laikytis trijų pagrindinių patarimų. Visų pirma yra būtinas apšilimas – tiek mėgėjai, tiek profesionalūs sportininkai traumas dažniausiai patiria pirmomis treniruočių ar rungtynių minutėmis, nes pradeda intensyviai sportuoti nespėję tinkamai apšilti.
Sporto metu dažniausiai pasitaiko raiščių bei raumenų patempimai, taip pat dažnai traumuojamos sausgyslės.
Tad treniruotę būtina pradėti 10–15 minučių trunkančiu apšilimu. Tai gali būti intensyvus ėjimas ar bėgimas, taip pat – raumenų tempimo pratimai. Kaip anksčiau jau minėjau, labai svarbu pasistengti kritiškai įvertinti savo galimybes“, – komentavo L. Ciesiūnienė.
Pasak jos, jei žmogus pastoviai nesportuoja, yra fiziškai pasyvus, reikėtų saugoti save, nepersistengti ir be reikalo nerizikuoti, jei nežinai, ar esi tam pasiruošęs.
„Ir, aišku, labai svarbu sportuoti reguliariai. Tai padeda palaikyti fizinį krūvį, stiprina raumenis, gerina koordinaciją ir padeda išvengti traumų. Todėl sportuoti vertėtų ne tik vasarą, bet ištisus metus. Taip pat labai svarbu, kad krūvis būtų didinamas palaipsniui“, – pridūrė specialistė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
