• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Penktus metus iš eilės rengiamas „Didysis žygis po Baltijos šalis“ vėl kviečia aplankyti trisdešimt naujų mokslo, gamtos ir kultūros objektų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – po dešimt kiekvienoje šalyje. Siūlome pasižvalgyti po Latviją – užsukti į baugias Karuosčio kalėjimo kameras, įsižiebus žibintą pasivaikščioti tamsiais Cėsių pilies koridoriais, smagiai nudundėti gabalą kelio Alūksnės-Gulbenės sauruku, draugiškai sugroti latvišką polkutę Gunaro Ilgaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvėje ir trumpam persikūnyti į pasakų personažus miniatiūrinėje lėlių karalystėje..

REKLAMA
REKLAMA

Projektą „Didysis žygis po Baltijos šalis“ organizuoja Estijos turizmo plėtros agentūra Enterprise Estonia, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Lietuvos Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos. Jis jau prasidėjo ir vyks iki rugsėjo 15 d. Dalyviams tereikia bet kuriame Lietuvos, Latvijos ar Estijos turizmo informacijos centre įsigyti nemokamą Žygio lankstinuką su žemėlapiu ir jame pažymėtais visais Žygio objektais, prisiregistruoti internetinėje Žygio svetainėje www.greatbaltic.eu ir iki rugsėjo 15 d. juos apkeliauti. Tai puiki galimybė nemokamai arba su ženkliomis nuolaidomis aplankyti Pabaltijo muziejus ir laimėti prizų. Pagrindinis prizas - skrydis į abi puses dviem asmenims į vieną iš 80 oro linijų bendrovės „airBaltic“ siūlomų vietų. Taip pat bus galima laimėti daug kitų prizų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

REKLAMA

Vienas įdomiausių šių metų “Didžiojo žygio" objektų - Karuosčio kalėjimas Liepojoje. Tai visas karinis miestelis, pastatytas XX a. pradžioje, anksčiau buvęs trumpalaike laivyno jūreivių ir puskarininkių drausminių nuobaudų atlikimo vieta. 1906 m. čia įsikūrė pirmoji carinės Rusijos povandeninių laivų bazė. Sovietų ir Latvijos armijos jūrų pajėgos šį kalėjimą naudojo kaip sargybos būstinę. Daug metų čia buvo maištaujama, todėl sakoma, kad iki šiol karceriuose girdisi keistų, nepaaiškinamų garsų, išsijungia elektros lemputės, atsidaro kamerų durys ir koridoriuose pasirodo vaiduokliai. Paskutiniai kaliniai savo pėdsakus ant kamerų sienų paliko 1997 m. Lankytojams siūloma ekskursija po kalėjimą, spektaklis „Už grotų“, o aštrių pojūčių mėgėjams – nakvynė kalėjimo kameroje. Galima užsisakyti gido paslaugas, pasižiūrėti 2010 m. nufilmuotą 16 min. trukmės filmą „Karuostis“ bei nusifotografuoti dėvint įvairių laikų karinius drabužius. Verta paklaidžioti po visą karinį miestelį, kur tarp namų vaiduoklių spraudžiasi Šv. Nikolajaus stačiatikių cerkvė. Iki 1994-ųjų mažai kas žinojo, kaip šis karinis miestelis atrodo iš vidaus. Kad nreikėtų vaikščioti pėsčiomis, miestelio apžvalgai galima išsinuomoti dviračius.

REKLAMA
REKLAMA

Karinis miestelis (Kristina Stalnionyte nuotr.)Karinis miestelis (Kristina Stalnionyte nuotr.)

Kitas itin patrauklus Žygio objektas laukia netoli Siguldos esančiame Cėsių miestelyje. Čia galite leistis į ekskursiją siaurais ir tamsiais Cėsių pilies koridoriais. Vakaro prieblandoje žaidžiant šešėliams pilis ir griuvėsiai atrodo dar įspūdingiau nei dieną. Gal net išvysite vaiduoklių... Ar dieną, ar naktį, kelią teks pasišviesti žibintais, nes elektros lempučių pilyje nėra. Dėl žibintų nesirūpinkite – juos gausite įeidami į pilį. Užlipę į viduramžiškos pilies bokštą, išvysite miestą iš paukščio skrydžio. Naujojoje pilyje patyrinėkite archeologinę ekspoziciją, senųjų papuošalų kalvėje meistrui padedant nusikaldinkite senovinę monetą, pilies kieme pašaudykite iš lanko. Prie vartelių į miestą akis greičiausiai užklius už patvoryje besiilsinčios didelės skulptūros. Čia po medžiais vietą rado po sovietmečio nuverstas Lenino paminklas. Susipažinti su pilimi ir nuotaikingu Cėsių miesteliu prireiks bent poros valandų, tačiau nepasigailėsite jame praleidę visą dieną. Jaukiame, sutvarkytame ir gėlėmis apsodintame senamiestyje smagu pasivaikščioti siauromis gatvėmis, pasėdėti jaukiose kavinukėse ir skulptūrų parke.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Cėsių pilis (Kristina Stalnionyte nuotr.)Cėsių pilis (Kristina Stalnionytė nuotr.)

Šiemet Žygio dalyviai kviečiami pasivažinėti unikaliu Gulbenės – Alūksnės siaurabėgiu geležinkeliu, kurį latviai vadina “Banitis„. Juo dar vyksta reguliarus keleivių pervežimas iš Gulbenės į Valką per Alūksnę ir Apę. Tai vienintelis tokio tipo senovinis geležinkelis Baltijos šalyse, kurio istoriniu sąstatu naudojasi keleiviai. Nuo 1903 m. išlikusią 33 km ilgio siauruko atkarpą nuo Gulbenės iki Alūksnės traukinukas įveikia per pusantros valandos. Lėtai riedėdami bėgiais turėsite progos pasigrožėti miškingu Latvijos kraštovaizdžiu. Kelionėje laukia siurprizas – gūdžiuose Vidzemės miškuose siautėja čigonų plėšikai, todėl vertingus daiktus laikykite arčiau savęs... Keliaujant su grupe galima užsisakyti programą, kurios metu vagoną netikėtai užgrobę plėšikai, išsivedę keleivius girion, ne tik juos “baus“, bet ir pakvies smagiai papuotauti. Bilietą nuolatiniams reisams įsigysite iš traukinio konduktoriaus su 50 proc. nuolaida. Gulbenės miestelyje veikia ir siauruko muziejus.

REKLAMA

Siaurukas (Kristina Stalnionytė nuotr.)Siaurukas (Kristina Stalnionytė nuotr.)

Iš Gulbenės tik valanda kelio automobiliu į pietus, ir jūs - Gaigalavoje, kur Gunaro Igaunio senovinių muzikos instrumentų dirbtuvėje išvysite iki lubų siekiančias lentynas, prikrautas senovinių akordeonų, armonikų, citrų, mandolinų ir kitų grojimui tinkamų prietaisų. Čia susipažinsite su muzikos instrumentų gamyba ir paklausysite gyvos muzikos. Gunars Ilgaunis pats papasakos apie jo surinktų instrumentų „gyvenimo kelią“ ir grojimo jais tradicijas. Ką papasakos, tą ir pademonstruos. O paskui ir jus groti išmokys. Kuo? Ogi keisčiausiais įrenginiais – birbynėmis, tarškynėmis, plaktukais, trikampiais, švilpukais, tuksiukais, būgnais, kanklėmis, o gabiausius – net ir armonika. Mat Gunaras ne tik kolekcionuoja senovinius muzikos instrumentus, bet ir domisi jų gamyba. Jis sukūrė muzikos konstruktorių, su kuriuo net ir labai maži vaikai išmoksta groti muzikos instrumentu. Šis instrumentas sukurtas taip, kad kiekviena nata yra skirtingos spalvos, o kiekvienas klavišas yra ant skirtingo medinio kubelio. Pačiam dėliojant natų klavišus, tampa įdomu kurti melodiją. Apsilankymo metu Gunaras mielai suburs orkestrą iš pačių lankytojų ir leis išmėginti bet kurį dirbtuvėje esantį instrumentą.

REKLAMA

Ilgaunis (Kristina Stalnionyte nuotr.)Ilgaunio instrumentaų muz. (Kristina Stalnionytė nuotr.)

Dar viena interaktyvi pramoga laukia Miniatiūrinėje lėlių karalystėje Preiloje, kur susipažinsite su menininkės Jelenos Michailovos fantazijos ir kruopštaus darbo šedevrais. Lėlių galerijoje į lankytojus smalsiai žvelgia spalvoti personažai iš pasakų ir realybės, tarp kurių rasite ne tik elfų ir princesių, bet ir Karalienę Elžbietą, Baraką Obamą, ir net Raimundą Paulsą, pianinu akomponuojantį Alai Pugačiovai. Atrodo, kad autorės fantazija nepraleido nė menkiausios personažų aprangos ir charakterio detalės. Apžiūrėję ekspoziciją galėsite ir patys virsti pasakų herojais. Pravėrę dar vienas duris pateksite į margą kostiumų kambarį, kur iki soties prisimatuosite įvairaus dydžio ir modelių pūstų suknelių, šilkinių kelnių, plunksnomis išpuoštų švarkų ir dailiausių skrybėlių. Namo kieme yra dvi miniatiūrinės pilys su bokšteliais, tilteliais ir vandens malūnėliais, prie kurių galėsite nusifotografuoti su naująja apranga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lėlių muziejus (Kristina Stalnionytė nuotr.)Lėlių muziejus (Kristina Stalnionytė nuotr.)

“Didysis Žygis po Baltijos šalis 2011„ kviečia aplankyti ir daugiau objektų Latvijoje – Vijciemo kankorėžių džiovyklą, Kemerės nac. parko Juodalksnių pelkės taką, Automobilių muziejų Bauskėje, “Laumu“ gamtos parką Talsų rajone ir Mini zoologijos sodą “Dobuli" Bauskės rajone. Tikslius Žygio objektų adresus, darbo grafikus, bilietų kainas ir internetinių svetainių adresus rasite www.greatbaltic.eu arba Žygio bukletuose, kuriuos galite nemokamai pasiimti Lietuvos, Latvijos ir Estijos turizmo centruose. “Didysis žygis po Baltijos šalis 2011“ vyksta nuo gegužės 5 d. iki rugsėjo 15 d.

Kristina Stalnionyte

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų