Prieskoniai turėtų augti ten, kur šviečia saulė, kad gautų tiesioginių spindulių. Įmanoma augalus pripratinti ir prie žemesnės temperatūros ar mažiau šviesos, bet tada jie nebus tokie vešlūs, augs lėčiau. Beje, reikėtų kuo dažniau praverti langą, kad augalai galėtų įkvėpti gryno oro.
Patogiausias pasirinkimas – prieskoniai, nereikalaujantys daug priežiūros.
Stevija
Mėgstantys valgyti saldumynus, tačiau neabejingi savo sveikatai vartoja steviją. Šis augalas ypač vertas dėmesio, jį namuose gali auginti kiekvienas. Džiovinti stevijos lapai 7 kartus saldesni už cukrų, o kalorijų juose beveik išvis nėra.
Stevija pasižymi gydomosiomis ir profilaktinėmis savybėmis sergant cukriniu diabetu, nutukimu, ateroskleroze, sutrikus virškinamojo trakto darbui. Brazilijoje ji naudojama žaizdoms, opoms, dantenų ligoms ir dantų kariesui gydyti. Stevija padeda numalšinti odos ligas, tokias kaip dermatitas, egzema. Geriant stevijos arbatą slopinamas patogeninių mikroorganizmų dauginimasis.
Pipirnė
Pipirnė kilusi iš Irano. Ji gera tuo, kad labai greitai sudygsta: vos kelios dienos, ir jau galite mėgautis šviežiais prieskoniais. Skonis specifinis – labai gaivus, aštrokas. Pipirnėje yra kalcio, fosforo, jodo, geležies, vitaminų B, C, karotino. Sėjamoji pipirinė vartojama kraujui valyti.
Daiginti kviečiai
Daigintuose kviečiuose yra daugybė vitaminų – A, B, C, E, ir mikroelementų. Daiginti kviečiai suteikia energijos, skatina virškinimą ir suteikia organizmui svarbiausių medžiagų. Jei nesuvalgote iš karto, dar keletą dienų sudaigintus kviečius galite laikyti šaldytuve. Jei daigelis viršijo 3 milimetrus, grūdai valgyti netinkami. Dėl daigo ilgumo jau daug metų vyksta diskusijos, bet visi sutinka, kad naudingiausias grūdas – vos prasikalęs. Daiginti kviečiai beriami į vaisių ir daržovių salotas, sriubas, apkepus, gali būti valgomi su jogurtu, varške.
Garstyčių daigai
Daigintos garstyčios, kaip ir kitokios daigintos sėklos, – maistingųjų medžiagų ir vitaminų šaltinis. Patiekalai, paskaninti šiais daigais, ne tik įgauna malonų kvapą bei skonį, bet ir suteikia daugiau energijos. Garstyčių daigai, nuplauti vandeniu, barstomi ant sumuštinių, dedami į salotas, sriubas, sultinius, apkepus, jais skaninami mėsos ir žuvies patiekalai.
Kalendros
Kalendrose gausu karotino, rutino, vitaminų B, B2 ir B3, kalcio, fosforo, folio rūgšties ir magnio. Valo kraują, gerina virškinimą, veikia raminamai.
Prieskonis, puikiai tinkantis šviežioms salotoms ir žuvies patiekalams gardinti. Geriausia barstyti šviežią baziliką ant ką tik pagaminto patiekalo, kaitinamas jis praranda aromatą. Bazilikai stiprina imunitetą, maitiną centrinę nervų sistemą, gydo alkoholizmą, depresiją, širdies nepakankamumą. Jei nutarėte mesti rūkyti, kramtykite baziliką – jis mažina potraukį rūkyti.
Čiobreliai
Puikiai tinka triušienai, sriuboms, saldiems kepiniams. Dėl gydomųjų savybių dažniausiai vartojamas kaip arbata. Gydo nuo nemigos, kelia nuotaiką, naikina mikrobus, padeda įveikti kvėpavimo ligas.
Mėta
Ši žolelė gerina virškinimą, ramina, slopina nervingumą, dirglumą, padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Dažnai naudojamos konditerijoje bei alkoholio pramonėje. Džiovintomis mėtomis skaninami vaisiniai gėrimai, arbatos, gira.
Mairūnai
Naudojami mėsos, dešrų gamybai, riebius patiekalus padaro lengviau virškinamus. Šios žolelės turėtų būti dedamos į patiekalą nuo pat pradžių, nes atsiskleidžia tik gerai įkaitusios. Mairūnas stimuliuoja žarnyno veiklą, kelia apetitą. Mairūnų arbata padeda nuo peršalimo, skrandžio ligų, dantenų kraujavimo, burnos gleivinės uždegimo.
Krapai
Valgomi su agurkais, cukinijomis, pomidorais, žuvimi, paukštiena, salotomis ir naudojami padažams gaminti. Į maistą dedami dažniausiai švieži. Tai nepakeičiamas lietuviškų šaltibarščių ir bulvių prieskonis. Mažina kraujospūdį, gerina virškinimą.
Svogūnų laiškai
Svogūnų laiškai turi daug vitamino C, kurio po žiemos žmogui labai reikia. Apsaugo nuo pavasarinio peršalimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gelbsti nuo nuovargio. Tinka gydyti slogą, kosulį, gerklės uždegimą. Svogūnų laiškais tinka gardinti beveik visus patiekalus ir, žinoma, galite juos valgyti vienus.
Petražolės
Jose gausu vitamino A ir C, stimuliuoja virškinimą, normalizuoja kraujotaką. Geriausia valgyti šviežiai skintas, nes šaldytuve laikosi tik porą dienų. Dar galima jas užšaldyti. Petražolės naudojamos padažams ir sriuboms paskaninti, puikiai pagardins salotas bei mėsos patiekalus.
Raudonėliai Geriausiai aromatą skleidžia džiovinti. Naudojami gaminti picai, pomidorų padažui, kepant žuvį, žąsį ar kiaulieną. Žali lapeliai dedami į salotas. Raudonėlio lapeliuose daug eterinių aliejų ir karčiųjų medžiagų, kurios gerina virškinimą. Ramina nervus bei atpalaiduoja. Padeda nuo nemigos, bronchito, galvos skausmo.
Auginimo ypatumai
• Priklausomai nuo rūšies, prieskoninės žolelės ir augalai sudygsta per 2–7 dienas.
• Paaugusius prieskonių lapelius sveika apkarpyti – augalai geriau viešės.
• Nebūtina žalumynus auginti žemėje. Pasėti sėklų galima ir į plokščią indą, įklojus minkštų popierinių servetėlių arba tvarsčio, gausiai sudrėkinus vandeniu. Ant šio pagrindo tankiai subertas sėklas uždenkite ir laikykite šiltai. Daigus reikia kasdien vėdinti ir drėkinti.
• Nors namų sąlygomis prieskoniai išauga kiek mažesni nei sode, gryname ore, bet aromatu ir skoniniu nenusileidžia laikiniams.
• Norite, kad prieskonių vazonėliai virstų stilinga interjero detale? Dekoruokite vazonėlius mėgstamomis spalvomis, ornamentais. Galite sudėti į pintus vazonėlius, medines dėžutes ar senus, antikvarinius puodus.
• Prieskoninius augalus galima sodinti ir į senus puodus, stiklainius, gilesnes lėkštutes ir kitus dailius indus.
Parengė Jurga Motiejūtė
