Paukščiai jūsų vyšnių ir trešnių daugiau nebeles: štai ką reikia daryti

Ar paukščiai pripranta prie atbaidančių priemonių?

Gamtininkas pokalbio metu taip pat išryškino niuansą – neretai paukščiai pripranta prie įvairių atbaidymo priemonių – blizgučių ar juostelių.

Anot jo, jeigu jie bus pakabinti pavasarį, tai paukščiai greitai supras, kad atbaidymo priemonės nepavojingos, tad jas vertėtų naudoti tik tada, kai uogos ima nokti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šias uogas vadina aukso gysla organizmui: valgykite į sveikatą

Pasakė, kaip išsirinkti saldžiausias braškes: viską išduoda 1 detalė

Prie šių augalų ir uogų jokiu būdu nesiartinkite – pavojinga net prisiliesti

„Dar verta vis pakeisti jų vietą – perkelti ant kitų šakų, kad paukščiams neatrodytų įprasta.

Beje, galima naudoti ir plėšriųjų paukščių formos balionus ar aitvarus, tačiau juos taip pat reikėtų kabinti tik trumpam laikui – nokimo metu“, – aiškino jis.

O pasidomėjus, kada reikėtų atbaidymo priemones nuimti, D. Makavičius nurodė, kad po dviejų-trijų savaičių, kai uogos jau sunoksta ir derlius nurenkamas.

Atbaidantį tinklą pašnekovas siūlė išdžiovinti ir tvarkingai pasidėti iki kitų metų, nes antraip jis gali supelyti ar supūti.

„Apskritai, varnėnai labiausiai mėgsta visiškai prinokusias vyšnias ir trešnes, todėl verta kasdien nusiskinti jau prinokusias uogas, o neprinokusias palikti. Taip sumažėja tikimybė, kad vieną rytą rasite visą medį nulestą“, – sakė jis.

Ragino būti draugiškesniems gamtai

Galiausiai pašnekovas kiekvienam priminė, kad vertėtų būti draugiškesniais aplinkai, kuri mus supa. Anot jo, dažniausiai patys sodininkai visų uogų nenuskina, medžių viršūnėse jų lieka, tad galima jomis pasidalinti.

Anot jo, idealiausia – šalia savo sklypo pasodinti laukinę vyšnią ar šeivamedį – tuomet varnėnai mieliau renkasi šiuos medžius.

„Reikia prisiminti, kad visi džiaugiamės pavasarį sugrįžusiais varnėnais, klausomės jų giesmių, o vėliau dėl kelių kilogramų vyšnių ant jų pykstame“, – priminė pašnekovas.

Pasidomėjus, kodėl apskritai vienus sodus varnėnai puola, o kitus aplenkia, jis atsakė, kad tai susiję su migracija.

„Jeigu turite vieną vyšnią vienkiemyje, tikėtina, kad paukščiai tiesiog praskris, tačiau jeigu gyvenate sodų bendrijoje, kur aplink pilna vyšnių ir trešnių, didelis būrys varnėnų gali ten apsistoti net savaitei.

Jie skrenda į Vakarų Europą, pakeliui sustoja ten, kur randa daug maisto, pasimaitina ir skrenda toliau, todėl vienose vietose žalos būna daugiau, kitose – gerokai mažiau“, – nurodė jis.