Sodyboje su vyru bites, pomidorus ir net šitake grybus auginanti Elena, nuo 2012 metų rašanti tinklaraštį „Statau sodybą“, kuriame dalijasi savo sodybos darbais ir praktiniais patarimais, šiemet pirmą kartą įrengė specialią apsaugos konstrukciją šilauogėms.
Ji pasakoja, kodėl vien tinklo neužtenka ir į ką būtina atkreipti dėmesį, kad nenukentėtų patys paukščiai.
Užsibrėžė apsaugoti šilauoges nuo paukščių
Elena pasakoja, kad ilgus metus tikėjosi, jog atskridus paukščiams bent dalis šilauogių liks ir sodybos šeimininkams, tačiau realybė buvo kitokia.
„Visą laiką tikėjomės, kad galbūt kažkuriais metais paukščiai paliks ir mums uogų, bet matom, kad tai beviltiška. Užpuola visas būrys ir tų uogų per dieną nelieka“, – sako ji.
Būtent todėl šiemet šeima nusprendė pirmą kartą pastatyti apsauginę konstrukciją.
Pasak pašnekovės, ji buvo kuriama taip, kad tarnautų tik uogų derėjimo sezonu, o vėliau būtų lengvai išardoma ir sandėliuojama iki kitų metų.
„Norisi uogas apsaugoti nuo paukščių, kad jų liktų ir mums. Bet, kita vertus, reikia labai atsargiai viską daryti, kad paukščiai nepakliūtų į tinklus ir nežūtų“, – pabrėžia Elena.
Svarbiausia – ne tik tinklas, bet ir kaip jis įtemptas
Konstrukcijai pora į žemę įtvirtino metalinius kuoliukus, į kuriuos po to įstatomi mediniai stulpai. Viršuje jie sutvirtinami virvėmis, todėl visa konstrukcija išlieka stabili net pučiant stipresniam vėjui.
Ant jos uždedamas specialus apsauginis tinklas, tačiau, anot Elenos, vien pasirinkti tinkamą tinklą neužtenka.
„Labai svarbu jį ir gerai įtempti, kad jis laisvai netabaluotų. Jei tinklas bus laisvas, paukščiai skrisdami gali lengviau į jį įsipainioti“, – aiškina ji.
Pašnekovė sako, kad jie pasirinko tinklą, kuris laikomas saugesniu paukščiams, tačiau vis tiek nuolat stebi, ar į jį neįkliuvo koks nors sparnuotis.
„Kol kas dar nė vienas paukštis nėra įsipainiojęs, bet vis tiek akylai stebime“, – priduria ji.
Didžiausias šilauogių priešas
Nors daugelį sodo augalų niokoja įvairūs gyvūnai ar kenkėjai, Elenos teigimu, su šilauogėmis situacija visai kitokia.
„Šilauogių pas mus neapkramto nei kiškiai, nei stirnos, skirtingai nei vaismedžių. Vienintelis jų priešas yra paukščiai, jei galime juos apskritai vadinti priešais“, – pasakoja ji.
„Tiesiog norisi saugiai apsaugoti ir uogas, ir pačius paukščius“, – sako pašnekovė.
Be rūgščios dirvos gero derliaus tikėtis neverta
Kalbėdama apie šilauogių auginimą, Elena pabrėžia, kad tai vieni daugiau investicijų reikalaujančių uogakrūmių.
Anot jos, labai svarbu yra pasirūpinti tinkama, rūgščia dirva, nes būtent nuo jos priklauso augalo augimas ir derlius.
„Jeigu tą patį vargstantį krūmą persodini į rūgščią dirvą, saulėtą vietą, jis tiesiog suveši ir pradeda duoti didžiulį derlių“, – pasakoja ji.
Ne mažiau svarbi ir drėgmė. Per sausras šilauoges būtina laistyti, o turint galimybę verta įsirengti laistymo sistemą.
Dar vienas Elenos patarimas – savo sode sodinti skirtingų veislių šilauoges.
„Viena veislė dera anksčiau, kita – vėliau, todėl derliaus sezonas išsitęsia ir ilgiau galima mėgautis šviežiomis uogomis“, – sako ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
