Būtent tokia situacija neseniai buvo aptariama „Facebook“ grupėje „Sodas – Daržas – Kiemas – Namai“, kur viena vartotoja pasidalino neįprastai atrodančių duobučių žemėje nuotraukomis.
Komentaruose netrūko spėlionių, tačiau gamtininkas Deividas Makavičius naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas iš tiesų veikiausiai iškasė šias duobutes bei kaip su šiais gyviais kovoti.
Lietuvės sode – apvalios duobutės
Sodo bei daržo patarimų „Facebook“ grupėje vartotoja Emerita pasidalijo savo sode darytomis nuotraukomis, kuriose matyti maždaug 4–5 cm skersmens urvai ir šalia jų išrausta žemė.
Prie nuotraukų moteris teiravosi: „Sveiki, koks gyventojas galėtų būti? Pelėnai gal? Skylutės skersmuo kokie ~4–5 cm.“
Įrašo komentaruose netrūko įvairių spėlionių. Vienas anoniminis grupės narys svarstė, kad tai galėtų būti kurmio darbas.
Tuo metu kita vartotoja laikėsi kitos nuomonės: „Oi ne, kurmis daro kauburėlį, čia kurklys, baisuoklis. Kiek jis žalos pridaro... Jūs pabandykite su kauptuku palaidoti, gal išmesite į paviršių, po to greitai sunaikinkite.“
Dar viena komentatorė pasidalijo savo patirtimi: „Pas mus tai buvo kirstukai (pelių atmaina).“
Kas iš tiesų galėjo palikti tokius pėdsakus, pakomentavo gamtininkas D. Makavičius.
Greičiausiai tai – pelėnų urvai
Nuotraukas įvertinęs D. Makavičius sako, kad labiausiai tikėtina, jog sode įsikūrė ne kurmiai ar kurkliai, o vienos iš pelėnų rūšių atstovai.
„Pagal urvų skersmenį, kuris siekia apie 4–5 centimetrus, labiausiai tikėtina, kad tai yra vienos iš pelėnų rūšių urveliai. Greičiausiai – paprastojo arba pilkojo pelėno“, – aiškino jis.
Pasak gamtininko, pelėnai priklauso pelinių graužikų grupei. Juos galima atpažinti iš trumpesnės, tarytum nukirstos uodegos – ji gerokai trumpesnė nei įprastos pelės ir labiau primena žiurkėno uodegą. Vis dėlto jis neatmeta ir kitų variantų.
„Kartais vasarą į sodus persikelia ir žiurkės. Šiltuoju metų laiku jos dažniau gyvena lauke ir taip pat išsikasa sau urvus.
Jei netoliese yra vandens telkinys ar kita drėgna vieta, teoriškai tai galėtų būti ir vandeninis pelėnas, tačiau jis yra gerokai didesnis ir, tiesą pasakius, gali padaryti dar daugiau žalos sode“, – sakė pašnekovas.
Anot D. Makavičiaus, pelėnai paprastai išsikasa vieną pagrindinę angą, vedančią į maždaug 30 centimetrų gylyje esantį lizdą, kuriame veda jauniklius, o aplinkui išsikasa papildomų urvelių. Juose gyvūnai ne tik juda, bet ir kaupia maisto atsargas žiemai.
Gali pridaryti nemažai žalos
Gamtininkas perspėja, kad nors pelėnai atrodo nedideli ir nepavojingi, soduose jie gali pridaryti nemažai žalos.
„Jie minta įvairiais augalais, šaknimis, gali nugraužti jaunų medelių šaknis arba svogūninių augalų svogūnėlius.
Kartais žmonės tiesiog pamato, kad augalas netikėtai nuvyto, nesuprasdami priežasties, o paaiškėja, kad pelėnai jau būna nugraužę jo šaknis“, – pasakojo D. Makavičius.
Jis taip pat priduria, kad pelėnai dauginasi itin sparčiai – viena patelė per metus gali atsivesti net iki septynių vadų, o kiekvienoje jų gali būti po aštuonis jauniklius.
Kaip kenkėjus išprašyti iš sodo?
Pasak D. Makavičiaus, kovoti su pelėnais galima įvairiais būdais. Jei jų labai daug, didesniuose plotuose padeda gilesnis žemės suarimas – apie 20 centimetrų gylio – kuris suardo visą požeminį urvų ir lizdų tinklą. Iš liaudiškų priemonių kartais naudojami pelenai.
„Yra tekę girdėti, kad žmonės kovai su pelėnais dažnai naudoja pelenus. Peliniai graužikai šiaip yra labai švarūs gyvūnai. Jie nuolat valo savo kailį, nes landžiodami urvais apsineša žemėmis. Pelenai jiems nepatinka, nes kailį tenka valyti dar dažniau“, – aiškino gamtininkas.
Vis dėlto pats jis rekomenduotų rinktis gyvagaudžius spąstus: „Jeigu nesinori gyvūnų žudyti, geriausias sprendimas – gyvagaudžiai spąsteliai.
Pagautą pelėną galima išvežti ir paleisti toliau nuo savo sklypo. Nuodus reikėtų naudoti labai atsargiai, nes juos gali surasti ir kiti gyvūnai.“
Anot jo, kartais pelėnai sode apsigyvena tik laikinai, todėl pasitaiko atvejų, kai kitą sezoną jų jau nebelieka.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
