Atsako Sveikos odos instituto ekspertė Milda Darulienė.
Oda išsausėti gali sergant lėtinėmis vidaus organų ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar inkstų ligomis, taip pat vartojant tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, diuretikus, cholesterolį mažinančius preparatus. Be to, oda gali trūkinėti ir net lūpų kampučiai skilinėti dėl grybelinių susirgimų.
Jei oda išsausėjusi ne nuolat, labai išsigąsti nereikėtų, nes odos sausumas gali varginti ir visai sveikus žmones, ypač mažus vaikus bei vyresnio amžiaus.
Dažnai net normalią odą turintys asmenys pastebi, kad atšalus orams atsiranda problemų. Taip nutinka dėl pasikeitusio mikroklimato patalpose prasidėjus šildymo sezonui ir jei organizme trūksta skysčių. Tokiais atvejais oda gali pleiskanoti, šerpetoti, niežėti.
Sutrikus odos epidermio barjerinėms funkcijoms, atsiranda nemalonus tempimo pojūtis, gali net įtrūkti odos raginis sluoksnis, atsirasti nedidelių žaizdelių. Jei odoje atsiranda įtrūkimų, ji tampa itin pažeidžiama, nes iš aplinkos į juos gali patekti alergenai, mikroorganizmai, kurie gali sukelti uždegimą.
Bene pagrindinis sausos odos pagalbininkas – drėkinamosios priemonės, kurios ją minkština ir apsaugo nuo išorės dirgiklių. Tačiau prieš renkantis šias priemones reikėtų įvertinti odos būklę. Tai padaryti padės gydytojas dermatologas ar vaistininkas. Kitas svarbus dalykas – tinkamai naudoti pasirinktas priemones.
Viena dažnai daromų klaidų – kremas, tepamas tiesiai ant sausos odos. Prieš tai odą reikėtų sudrėkinti, o geriausia prieš tepant kremu ją dar ir šiek tiek pamasažuoti. Užtepus kremo, reikėtų luktelėti, kol jis susigers, o perteklių nuvalyti servetėle.
Jei tiek veido, tiek kūno oda sausa, šerpetojanti, reikėtų vengti karšto vandens ir paprasto muilo, nes taip nuplaunama apsauginė odos plėvelė. Rekomenduojama naudoti specialius prausiklius, skirtus sausą odą turintiems žmonėms. Jie jau prausiantis drėkina odą, apsaugo ją nuo sausinančio vandens poveikio ir pagerina naudojamo kremo efektą.
Neretai šaltuoju metų laiku odos sausėjimo, šerpetojimo paūmėjimus, bėrimus patiria žmonės, sergantys atopiniu dermatitu. Šiems žmonėms odos priežiūros specialistai pataria bandyti gauti kuo daugiau saulės šviesos – jeigu yra galimybė, išvykti pailsėti į šiltuosius kraštus arba pasinaudoti fototerapija.
Sergant atopiniu dermatitu ypač reikėtų vengti odą įjautrinančių medžiagų, nesiprausti karštu vandeniu, tinkamai prižiūrėti odą ir nenaudoti įprasto muilo. Sergantieji odos ligomis taip pat neturėtų naudoti odos priežiūros priemonių, kurių sudėtyje yra konservantų, kvapiųjų medžiagų. Šių žmonių oda yra itin jautri, todėl jai gydyti reikia naudoti hipoalerginius, bekvapius kremus.
Vienos priemonės geriau malšina niežulį, kitos veikia antibakteriškai, o kai kurių kremų sudėtyje yra specialiai užaugintų bakterijų, kurios skatina odos mikrobiomos (t. y. ant žmogaus kūno paviršiaus gyvenančių gerųjų mikroorganizmų) atsinaujinimą ir sustiprina natūralų odos apsaugos barjerą.
Visiems, kurie nori turėti sveiką odą ar kiek įmanoma išvengti jos ligų paūmėjimų, padės ir subalansuota mityba. Kadangi oda sausėti ir šerpetoti gali sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujyje, taip pat tada, kai organizmui trūksta vitaminų B2 (riboflavino), F, folio rūgšties, pastebėję, kad iki šiol sveika oda tapo itin sausa, ima šerpetoti, gerkite daugiau vandens, o maistą papildykite minėtų vitaminų turinčiais produktais – vaisiais, daržovėmis, kiaušiniais, jautiena.
