Pamatę tokį šliužą sode – nenaikinkite: jis įrašytas į Raudonąją knygą

Socialiniame tinkle „Facebook“ Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus pasidalijo informacija apie Lietuvoje aptinkamus šliužus.

Juodasis arionas – į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas šliužas

Kaip pažymi specialistai, Lietuvoje gyvenantys šliužai priklauso trims šeimoms ir kiekvienos jų atstovai pasižymi kiek kitokiomis savybėmis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šliužų jūsų sode nebeliks: kenkėjų kontrolės ekspertas išdavė, kas padės

1 gudrybė ir jūsų sode nebeliks šliužų: veikia 100 proc.

Mokslininkė atskleidė, kaip atsikratyti šliužais kieme: štai kas padės

Geriausiai daugeliui pažįstamas Ispaninis arionas – invazinė rūšis, tad radus tokius šliužus juos būtina naikinti, nes šie po šalį plinta masiškai.

Tačiau yra ir kitų šliužų, kurie mūsų šalyje yra reti, o Juodasis arionas net įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. 

„Lietuvos šliužai: biologija, ekologija ir rūšių apžvalga

Ant augalinės kilmės organikos – nukritusių vaisių, grybų ar daržo augalų – dažnai aptinkami bestuburiai, apibendrintai vadinami šliužais. Tai yra pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasei priklausantys gyvūnai, evoliucijos eigoje praradę kriauklę. Kai kurios rūšys turi jos liekanas plokštelės ar kelių grūdelių pavidalu. Turintys kriauklę pilvakojai yra sraigės.

Šliužai maitinasi augalais (gyvais ir negyvais), grybais, gyvūniniu maistu, pasitaiko kanibalizmas. Jie prisitaikę gyventi tiek jūroje, tiek sausumoje. Sausumoje gyvenantiems šliužams reikalinga drėgmė (jų kūnas minkštas, gleivėtas), todėl aktyvūs naktį, po lietaus (didžiausias šliužų priešas yra sausra).

Slepiasi po negyva pernykšte augalija, akmenimis, nuvirtusiais medžiais, medžių žieve, po įvairias daiktais (lentomis, vazonais, plytelėmis ir t.t. ), jei gyvena žmonių aplinkoje.

Šliužų reikšmė gamtoje. Jais maitinasi vabalai (ypač mėgsta žygiai) rupūžės, gyvatės ir patys įvairiausi paukščiai: juodieji strazdai, gandrai, gervės, antys, vištiniai paukščiai. Juos mėgsta ir ežiai bei barsukai.

Lietuvoje gyvenantys šliužai priklauso trims šeimoms:

• Šliužiniai (Limacidae)
• Arioniniai (Arionidae)
• Dirvašliužiniai (Agriolimacidae)

Dirvašliužiniai yra smulkūs (apie 3 cm ilgio) gyvūnai. Sinantropinė rūšis, prisitaikiusi gyventi atviruose dirbamuose laukuose, yra tinklinis dirvašliužis (Deroceras reticulatum). Ši rūšis laikoma žemės ūkio kenkėju.

Šliužiniai yra nuo 5 iki 25 cm ilgio gyvūnai. Nugara su ketera. Po mantija yra skydelio pavidalo kriauklės liekana. Kvėpavimo anga yra arčiau mantijos galo.

• Didysis šliužas (Limax maximus) – apie 15 cm ilgio šliužas, kurio nugara ir ypač mantija išmarginta juodomis (leopardinėmis) dėmėmis. Gyvena žmonių gyvenamoje aplinkoje (soduose, parkuose, sandėliuose, akmenų krūvose). Maitinasi grybais, augalais, ėda kitus šliužus. Lietuvoje nėra dažnas.

• Juosvasis šliužas (Limax cinereoniger) – 15–20 cm ilgio, tamsios spalvos mantija. Suaugusį gyvūną lengviausia pažinti pagal kojos padą (iš šonų tamsios ar juodos juostos, per vidurį – šviesi). Gyvena miškuose po medžių žieve, kelmais, lapų krūvose. Maitinasi grybais, yrančia organika. Lietuvoje nelabai dažnas.

• Grybinis šliužas (Malacolimax tenellus) – dažniausiai matomas apie 5 cm ilgio gyvūnas. Gyvena miško paklotėje, maitinasi grybais, todėl neretai nurovę grybą, ant jo ir matome grybinį šliužą. Dažnas Lietuvoje.

Arioniniai – 4–15 cm ilgio gyvūnai, ant nugaros keteros neturi. Kvėpavimo anga yra priekinėje mantijos dalyje. Iškilus pavojui, gali susisukti. Mantijos skydas grūdėtas, vidinė kriauklė redukuota iki kalcinių grūdelių.

• Juodasis arionas (Arion ater) – 12–15 cm dydžio, dažniausiai juodos spalvos gyvūnas. Retas, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Randamas vakarų Lietuvoje keliose vietose. Mėgsta drėgnas vietas. Maitinasi yrančiais augalais.

• Kislusis arionas (Arion fuscus) – 4–5 cm ilgio gyvūnas. Spalva labai įvairi: nuo oranžinės, šviesiai rudos iki šokolado ar net juodos. Dažna rūšis, gyvenanti miškuose, parkuose. Minta augalais, vaisiais, grybais.
• Ispaninis arionas (Arion vulgaris), ankščiau klaidingai vadintas luzitaniniu arionu (Arion lusitanicus). Rūšies arealas – Pirėnų pusiasalis ir Pietų Prancūzija. Svetimžemė, invazinė rūšis, į Lietuvą patekusi su augalų sodinukais arba su dirvožemiu, durpėmis. Ispaninis arionas yra stambus, 7–15 cm ilgio, šviesiai arba tamsiai rudas, oranžiniai rudas ar gelsvas. Labai ėdrus (visaėdis). Gyvena apie vienus metus ir padeda iki 400 kiaušinėlių.

Esant šiltoms žiemoms, jaunų arionų peržiemoja sėkmingai daug, todėl jų populiacijos labai plečiasi. XXI amžiaus pradžioje pirmieji ispaninio ariono gyvūnai rasti Kaune. Dabar šis gyvūnas išplitęs po visą Lietuvą. Tai invazinė rūšis, todėl visi rasti gyvūnai turi būti sunaikinami.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojų nuotraukos“, – aktualia informacija dalijosi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.