„Vieni vaikystėje sportuodavo, o aš užsiimdavau tapyba, – pasakoja Albinas, – o paskui perėjau jau prie medžio, pradėjau drožinėti.“
Nors tapybos visiškai neatsisakė, būtent medžio skulptūros šiandien užima didžiausią vietą jo kūryboje. Anot jo, skulptūra turi platesnę auditoriją nei paveikslas:
„Paveikslas yra daugiau privatus dalykas – namų viduje. O skulptūra gali papuošti visą gyvenvietę, sodybą.“ Būtent galimybė savo darbais prisidėti prie viešosios erdvės jį ir įkvėpė.
Perkūnai, raganos ir pagoniški motyvai
Albino drožiniuose dažniausiai atgyja personažai iš lietuviškos mitologijos. „Ką aš drožinėju? Na, dažniausiai tai būna įvairūs personažai, pasakų veikėjai, mitinės būtybės. Pavyzdžiui, Perkūnas, velniai, raganos“, – vardija jis.
Šis pasirinkimas – neatsitiktinis. „Man visada labai patiko pagonybė“, – sako tautodailininkas. Jis pasakoja esąs gimęs kaime, savo tėvų sodyboje, o atoki vaikystės aplinka, ūkininkavimas ir artumas gamtai paliko gilų pėdsaką.
Vyro meninis polinkis, anot jo paties, tikriausiai paveldėtas. Nors savo tėvo Albinas neteko dar ankstyvoje vaikystėje, iš mamos pasakojimų jis žino, kad šis visada namuose piešdavo spalvingas dekoracijas, freskas ant sienų.
„Nesimokiau niekada to meno, tiesiog ėmiau ir kūriau, pats visko mokiausi“, – pabrėžia tautodailininkas. Pradžioje Albinas daugiau kopijavo kitų darbus, tačiau ilgainiui atsirado ir savas braižas.
„Kopijuot paskui nemėgau – jau nebeįdomu buvo kurti tai, kas jau yra“, – pripažįsta jis.
Restauruoti baldai su lietuviškais motyvais
Be skulptūrų, Albinas kartais restauruoja ir senus baldus – skrynias, spinteles, kėdes. Dažnai juos papuošia lietuvių liaudies ornamentais.
„Vieną kartą į „Facebook“ įmečiau savo restauruotos skrynios nuotrauką, parodžiau, kaip atrodo – ir iškart atsirado klientų“, – prisimena jis.
Pasak Albino, užsakymų visuomet padaugėja pavasarį, kai atšyla orai. „Turiu daug užsakymų, bet ne visus vykdau, nes ne visada turiu laiko“, – sako kūrėjas.
Žmonės atveža jam savo senus medinius baldus, ir menininkas prikelia juos naujam gyvenimui. Baldų restauracijos kainos priklauso nuo baldo būklės ir apimties.
„Paprastai prašau maždaug nuo šimto eurų – tai pradžia. Bet jei baldas didelis arba labai prastos būklės, kaina gali būti ir keturi šimtai, ir tūkstantis eurų“, – vardija jis.
Tačiau menininkas pabrėžia, kad kūryba ir baldų restauravimas tikrai nėra jo pagrindinis pajamų šaltinis.
Pagrindinis darbas – statybose
Nors kūryba užima svarbią vietą jo gyvenime, pagrindinė Albino profesija – dažytojo darbas statybose. Jis dirba prie įvairių objektų, kur kartais atlieka ne tik dažymo, bet ir kitokius ūkinius darbus.
„Menas man ir didžiausias pomėgis, bet ir papildomas prisidūrimas prie pajamų“, – kalba jis.
Žiemą daugiau laiko jis pasakoja skiriantis savo pagrindiniam darbui, o pavasarį suaktyvėja ir drožyba, kai daugiau laiko pavyksta leisti lauke.
Nors prieš kiek daugiau nei dešimtmetį Albinas pasakoja esąs netgi bandęs žengti politiko keliu, dabar jokios panašios veiklos jo nebetraukia – norisi tik dar daugiau laiko skirti kūrybai, dalyvauti dar daugiau parodų bei mugių.
„Esu gana uždaras žmogus, labiau mėgstu būti vienas, nesu linkęs daug bendrauti su žmonėmis“, –pripažįsta tautodailininkas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
