J. Šeduikytė sakė, kad kartais vaikai yra savo tėvų projekcijos ir dėl to kai kurie prisiminai lieka užmiršti.
„Aš šiek tiek labiau buvau galbūt suartėjusi su mama ir per mamos žvilgsnį kažkas galbūt netiko ir tai mane paveikė taip, kad pas mane tai dingo“, – kalbėjo ji.
Pasak atlikėjos, vaikystėje patirtas praradimas paliko gilų pėdsaką. Ji iš pradžių galvojo ir apie hipnoterapiją, tačiau sąmoningai pasirinko nebandyti dirbtinai atkurti išnykusių prisiminimų.
„Bet paskui aš pagalvojau, kad man žymiai įdomiau būtų kurti iš to neatsiminimo, nes tai yra dalykas, kurio aš neturiu ir aš galiu interpretuoti“, – pasakojo Jurga.
Šis pasirinkimas tapo svarbia jos kūrybinio kelio dalimi. Atlikėja prisipažino, kad mintyse dažnai kalbasi su tėčiu, įsivaizduoja, koks jis būtų šiandien, ką pasakytų tam tikrais gyvenimo momentais.
„Ir tai padeda priimti tam tikrus dalykus, kurie galbūt buvo labai sunkūs, kurie buvo neatsakyti viduje“, – aiškino dainininkė.
Įkvėpė dainos sukūrimą
Būtent šis vidinis ryšys tapo dainos „Meilę aš tave seku“ pagrindu. Jurga pabrėžė, kad kūrinys nėra apie romantinę meilę – tai meilė, kylanti iš šaknų, iš tęstinumo ir priėmimo.
„Kai sugalvojau tą eilutę, kad po manęs dar tūkstančiai dalelių to, kas tu, supratau – tai nėra romantinė meilė, tai yra kitokia meilė. Bet, matyt, meilės jausmas jis apskritai negali būti skirstomas. Tai yra meno forma“, – dalijosi ji.
Pokalbio ištrauka – straipsnio pradžioje.
Visą „Kažkas naujo“ žiūrėkite čia:



