Pora pasakoja, kad idėja kurti sodą kilo vos pradėjus tvarkyti aplinką – dar nepastačius namo. Pirmasis jų sumanymas buvo gėlynas bei iš surinktų akmenų įrengtas alpinariumas.
Vėliau sodas ėmė plėstis – atsirado gėlynų, daržo zona, planai apželdinti ir visą sodybos pakraštį. Ši vieta šiandien jau alsuoja gyvybe, o kiekvienas augalas čia turi savo istoriją.
Atskleidė, kaip kilo idėja sukurti sodą
Dalia pasakoja, kad kartu su vyru vienkiemyje kuriasi jau ketvirti metai, o nuolat čia gyvena dvejus. Vos tik pradėję tvarkyti aplinką, dar nepastatę namo, jie suprato, kad norisi imtis kūrybos – kuo greičiau užaugs augalai, tuo smagiau bus gyventi.
„Mes viską pavertėme iš šabakštyno. Čia buvo priaugę medlievų, slyvukų, dilgėlių, alyvų – ko tik nebuvo. Aplinkui net avys ganėsi.
Kai pradėjome viską stumdyti, lyginti, rinkti šiukšles, supratome, kad reikia kažką kurti. Taip ir kilo mintis pradėti nuo gėlyno, o kartu įsirengėme ir sodą“, – prisimena Dalia.
Pasak jos, pirmiausia panaudojo iš aplinkos surinktus akmenis ir įsirengė alpinariumą. Vėliau kilo idėjų apželdinti ir visą sodybos pakraštį, gėlynai pamažu plėtėsi, o daržo zoną norėjosi atskirti nuo visos aplinkos. Taip po truputį gimė šiandieninis jų sodo veidas.
Augalų priežiūra sode
Dalia pasakoja, kad pirmieji augalai į jų sodą atkeliavo iš draugių gėlynų. Tačiau auginti juos nebuvo lengva – dirvožemis čia nederlingas: smėlis, žvyras, sausa. Todėl, anot moters, viskas vyksta tarsi eksperimentas – kas prigyja, tas auga, o kas neišgyvena, daugiau nebebandoma sodinti.
Labiausiai Dalia pamėgo žolynus: „Daugiausia turiu miskantų, soruolių, sorų. Jie man atrodo ypatingi – net žiemą, apšerkšniję ar apsnigti, yra labai gražūs, todėl palieku juos iki pavasario.“
Greta jų sode žydi įvairios daugiamečių gėlių rūšys, o vienmečių čia nedaug. Vis dėlto kasmet Dalia pasisodina astrų ir gvazdikėlių – vieni ją džiugina rudenį, kiti padeda apsiginti nuo vabzdžių.
Didžiausi darbai, pasak moters, laukia pavasarį. Tuomet reikia nurinkti, kas per žiemą liko nenupjauta, kruopščiai išravėti gėlynus.
„Dalį daugiamečių specialiai palieku per žiemą, kad geriau peržiemotų“, – paaiškina ji. Mulčiavimo dar neįprato pritaikyti plačiai – tik vieną gėlyną yra apmulčiavusi, o kitur augalai tankiai susodinti, kad ravėti reikėtų mažiau.
„Būna taip, kad išeini į terasą kavos atsigerti, o ją išgeri tik apie pietus. Pamatai žolę, pradedi rauti ir žiūrėk – jau grįžti iš kito sodybos krašto su pilna sauja žolių“, – šypteli Dalia.
Ji priduria, kad augalams skiria tiek laistymo, tiek tręšimo, kiek reikia. Kai kurioms gėlėms, pavyzdžiui, hortenzijoms, reikia specialaus dirvožemio ir papildomų priežiūros priemonių, todėl tokius augalus Dalia lepina ypatingai.
Siunčia patarimą visiems
Moters teigimu, „jei imi ir darai, visada kažkas pavyksta“. Žinoma, ne viskas iš karto duoda norimą rezultatą ar išeina taip, kaip įsivaizduoji.
„Suprantu žmones, kurie samdosi dizainerius – galbūt jie nori greito ir užtikrinto rezultato. Tačiau man asmeniškai tai visiškai nepriimtina, nes sodą noriu kurti savo rankomis“, – sako Dalia.
Ji priduria, kad pasitaiko klaidų, tenka persodinti augalus, tačiau tai – natūrali proceso dalis.
„Kas myli sodininkystę, kiekvienais metais atranda, ką patobulinti: vieną augalą pakeičia, kitą perkelia, nes per daug užaugo, kažkas nebetinka – ir taip sodo aplinka nuolat gražėja“, – dalijasi moteris.
Jos padrąsinimas paprastas ir įkvepiantis: „Imkite, kurkite, puoselėkite savo aplinką, rodykite pavyzdį kitiems ir tuo užsikrės dar daugiau žmonių. Tad sodinkime, žydėkime ir kartu padarykime Lietuvą dar gražesnę.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
