Jo smegenyse aptiktas auglys, nors iš pradžių medikai manė, kad jam – galvos svaigimas (vertigo).
Staiga pasijutus prastai praeiviai galvojo, kad jis – girtas
Įlipus į traukinį prastai pasijutęs vyras turėjo išlipti. Kitas dvi valandas jis sėdėjo palinkęs ir prakaituodamas ant suoliuko, stebėjo, kaip pro šalį eina kiti žmonės – greičiausiai manydami, kad jis tiesiog girtas, kaip ir traukinio, kuriuo keliavo į darbą, keleiviai.
Johnas apsilankė pas gydytoją ir iš pradžių jam buvo diagnozuotas galvos svaigimas. Tačiau būklei nepagerėjus, po trijų mėnesių atliktas MRT tyrimas atskleidė, kad jis turi vestibulinės švanomos tipo smegenų auglį.
Paaiškėjo, kad auglys yra gerybinis, ir dabar Johnas kas dvejus metus darosi tyrimus jo būklei stebėti, rašo express.co.uk.
Johnas, laisvai samdomas fotografas iš Sutton Valence, Kento, sakė: „Jaučiausi lyg būtų įvykęs panikos priepuolis.
Buvau dezorientuotas, darėsi sunku vaikščioti. Radau suoliuką ir sėdėjau ant jo dvi valandas vienas. Niekas prie manęs nepriėjo – įtariu, kad manė, jog esu girtas.“
Johnas pradėjo blogai jaustis 2022 m. vasarį, o 2023 m. patyrė „rimtus galvos svaigimo epizodus“, kuriuos apibūdino kaip keliančius nerimą ir varginančius.
„Blogiausiu metu galėdavau tik gulėti užsimerkęs ir laukti, kol simptomai palengvės“, – prisiminė jis.
Johną šokiravo žinia apie jo smegenyse aptiktą auglį, bet palengvėjo, kai paaiškėjo, kad jis gerybinis. Jis sakė:
„Po to sekė smegenų MRT tyrimai „King’s College“ ligoninėje ir niekada nepamiršiu to emocinio palengvėjimo, kai maloni slaugytoja paskambino ir pasakė, kad mano auglys yra gerybinis. Tai buvo labai bauginantis procesas.“
Jis pridūrė: „Kol kas tyrimai rodo, kad auglys nedidėja, o šalutinių poveikių beveik nejaučiu. Esu vienas iš laimingųjų, bet čia ne apie mane.“
Johnas, aistringas dviratininkas, dabar aktyviai renka lėšas ir palaiko organizaciją „Brain Tumour Research“. Jis ruošiasi rugpjūčio mėnesio iššūkiui „Cycle 274 Miles“, kurio metu ketina nuvažiuoti 274 mylias (apie 440 kilometrų).
Jis sakė: „Įsipareigoju dalyvauti iššūkyje, kad didinčiau informuotumą apie šią ligą ir tragiškai nepakankamą finansavimą, kuris ilgus metus skiriamas smegenų auglių tyrimams, palyginti su kitais vėžio tipais.
Kasdien numinu iki 20 mylių, tad pasiekti savo tikslą man nebus sunku. Mano istorija galėjo baigtis visai kitaip – ir taip nutinka kitiems. Tikiuosi, kad remiant „Brain Tumour Research“, daugiau žmonių pasinaudos mokslo pažanga.“
Kas yra vestibulinės švanomos tipo smegenų auglys?
Vestibulinės švanomos, dar žinomos kaip akustinės neuromos, yra gerybiniai smegenų augliai, kylantys iš nervo, jungiančio smegenis su ausimi.
Šie augliai susiformuoja iš Švano ląstelių – tai riebalų ląstelės, esančios ant nervų paviršiaus. Paprastai vestibulinės švanomos atsiranda iš Švano ląstelių, supančių vestibulokochlearinį nervą, kuris reguliuoja klausą ir pusiausvyrą.
Vestibulinės švanomos neišplinta į kitas kūno vietas. Dėl lėto augimo per keletą metų simptomai dažnai nepasireiškia ilgą laiką. Kai simptomai atsiranda, jie gali būti:
- klausos praradimas, dažniausiai vienoje ausyje;
- ūžesys ar zvimbimas vienoje arba abiejose ausyse (tinitas);
- sunku nustatyti, iš kur sklinda garsas;
- galvos svaigimas ar vertigo;
- veido tirpimas (dažniausiai tik pažengusioje auglio stadijoje).
Pagal „Cancer Research UK“: „Vestibulinės švanomos – tai reti augliai. Apie 8 iš 100 visų smegenų auglių (apie 8 proc.) sudaro vestibulinės švanomos. Rizika augliui atsirasti didėja su amžiumi, didžiausia – tarp 65 ir 74 metų.
Retais atvejais vestibulinės švanomos kyla dėl genetinės ligos, vadinamos neurofibromatoze. Tokiu atveju augliai dažnai atsiranda abiejose smegenų pusėse (bilateraliniai), ir diagnozė nustatoma gerokai jaunesniame amžiuje.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
