• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kartais įdomiausi radiniai gamtoje auga visai prieš mūsų akis – tuo įsitikino ir Kaune, netoli Vaišvydavos gyvenanti Ingrida, prie šiltnamio aptikusi įspūdingo dydžio, už ranką didesnius, grybus.

Kartais įdomiausi radiniai gamtoje auga visai prieš mūsų akis – tuo įsitikino ir Kaune, netoli Vaišvydavos gyvenanti Ingrida, prie šiltnamio aptikusi įspūdingo dydžio, už ranką didesnius, grybus.

REKLAMA

„Facebook“ daržininkus vienijančioje grupėje savo radinių nuotrauka pasidalijusi moteris ją sutiko parodyti ir naujienų portalo tv3.lt skaitytojams.

Prie šiltnamio – įspūdingo dydžio grybai

Atrasti grybai stebina savo dydžiu – greičiausiai, neužtektų ir abiejų delnų, kad juos pavyktų apimti.

Ingrida į grupės narius kreipėsi su natūraliai pamačius tokius grybus kilusiu klausimu: ką ji čia aptiko?

REKLAMA
REKLAMA

„Kas jie tokie? Internete užmačiau, kad valgomi, bet nuoširdžiai bijau, kad nebūtų vieną ir paskutinį sykį...“, – rašė ji.

REKLAMA

Komentatoriai greitai sureagavo į jos įrašą ir skubėjo patikinti, kad rado ne ką kitą, o didžiąsias langermanijas, daugelio dar vadinamas kukurdvelkiais.

Internautai taip pat patikino, kad grybas – valgomas, kol neperaugęs, ir svarstė, kad moters nufotografuoti grybai nėra peraugę, greičiau „sprogę“ nuo tuo metu vyravusių aukštų temperatūrų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasiteiravus, ką gi darė su prie šiltnamio rastais kamuolius primenančius grybais, moteris teigė, kad juos paliko ten, kur radusi ir jie auga toliau.

„Leidau jiems augti, dabar jiems mėnuo ar truputį daugiau, patamsėjo truputį dabar“, – teigė ji.

Grybo neįmanoma nepastebėti dėl jo dydžio

Apie didžiuosius kukurdvelkius, dar vadinamus didžiosiomis langermanijos, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gamtininkas aiškino, kad šis pievagrybinių šeimos grybas gali išsipūsti iki įspūdingo dydžio ir dažniausiai auga ne miškuose, kaip įprastai, bet pievose, laukuose, parkuose ar net sodybose.

„Jis gali užaugti iki kelių kilogramų svorio ir pasiekti futbolo ar krepšinio kamuolio dydį“, – anksčiau pasakojo A. Kulbis.

REKLAMA

Pasak gamtininko, ilgą laiką didysis kukurdvelkis žmonių buvo laikomas gana retu grybu, tačiau lietuviams vis dažniau pavyksta jį rasti. Be to, Lietuvos mikologų draugija 2021-aisiais jį buvo paskelbusi „Metų grybu“.

Tąkart buvo prašoma žmonių kaupti informaciją, domėtis, paskelbti radavietes. Iškart gauta keliasdešimt pranešimų apie grybo augimo vietas – tai, anot A. Kulbio, rodo, kad didysis kukurdvelkis Lietuvoje nėra labai retas, bet „dažnu pavadinti jo taip pat negalima“.

REKLAMA

Gamtininkas taip pat atskleidė, kad kurį laiką šis grybas buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, nes žmonės, užuot pasigrožėję gamtos kūriniais, šį grybą spardydavo.

„Jis buvo saugomas, bet naujame Lietuvos raudonosios knygos leidime jo jau neberasime. Tačiau tai nereiškia, kad didįjį kukurdvelkį galima naikinti, ypač be jokio tikslo.

Teko girdėti, kad vaikai, radę šitą grybą, jį tiesiog išspardo kaip futbolo kamuolį. Taip daryti tikrai nevertėtų. Nors grybas nesaugomas, nereiškia, kad jį galima išnaikinti, nes jis vis dar nėra dažnas“, – sakė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užaugusio valgyti nepataria

Pasak A. Kulbio, didysis kukurdvelkis nėra nuodingas, todėl niekas nedraudžia jo rinkti ir ragauti. Kai kurie grybautojai, gamtininko teigimu, šį grybą laiko tikru skanėstu.

„Jis nėra labai skoniu išsiskiriantis grybas, bet paragauti ir įsitikinti, ar tai yra delikatesas, galima. Kai kurie grybautojai tokią nuomonę platina.

REKLAMA

Jo paragavus kažkokio pavojaus sveikatai nėra. Taip pat nebus pavojingas, jeigu žmogus ir sumaišytų su kitomis kukurdvelkių rūšimis, kurių Lietuvoje yra daugiau.

Galbūt tik pavojus yra sumaišyti su ankštenėmis, kurios taip pat yra apvalios ir užauga gana didelės bei yra silpnai nuodingos. Tačiau jų vidus yra juodo spalvos ir tai iškart leidžia šį grybą atskirti“, – paaiškino specialistas.

REKLAMA

Vis dėlto A. Kulbis įspėjo, kad susigundę paragauti didžiojo kukurdvelkio, turėtų būti atsargūs, nes šį grybą maistui vartoti galima tik kol jis dar nėra peraugęs.

„Didysis kukurdvelkis būna baltos spalvos, o vėliau, kai grybo sporos sunoksta, tampa balsvas, vėliau pagelsta, o per žiemą didžiuliai vaisiakūniai, jeigu niekas jų neišspardo, tampa rudi.

Maistui reikėtų rinkti jaunesnius, dar nedidelio diametro vaisiakūnius, įsitikinti, kad grybo vidus nepradėjęs geltonuoti. Jeigu grybas viduje yra baltas, jį tikrai galima naudoti maistui, paragauti“, – kalbėjo gamtininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų