Apie šį jautrų, bet retai viešai aptarinėjamą reiškinį naujienų portalui tv3.lt pasakojo rašytoja, knygų „Mirties laikas arba 8 minutės“, „Aiškiaregė“, „Langas tarp pasaulių“ ir „Atvira širdis“ autorė, energetinių praktikų ir intuicijos mokymų lektorė Eglė Gleščinskienė, žinoma kaip Elė Soul.
Mirusiųjų sapnavimas – universali patirtis?
Nesvarbu, žvelgsime į praeitį ar naujausius duomenis – pašnekovė sako, kad tai kone galima pavadinti universalia patirtimi. Šį klausimą ji vadina tokiu, kur mokslas ir žmonių patirtys sutaria labiau nei galima tikėtis.
Kaip pavyzdį ji pateikia 1971 metais britų mediko W. Dewi Reeso atliktą tyrimą – iš 300 kalbintų Velso gyventojų, netekusių sutuoktinio, kone kas antras pripažino, kad po netekties jautė mylimo žmogaus artumą, tačiau daugelis iki tol nedrįso apie tai prasitarti kitiems.
„Naujausi duomenys labai panašūs. 2025 m. Kanados Broko universiteto psichologai tyrė neseniai sutuoktinio netekusius žmones: beveik trys ketvirtadaliai jų (73,5 %) per paskutinį mėnesį bent kartą sapnavo išėjusįjį, o maždaug pusė jo buvimą jautė ir dieną“, – tyrimus aptarė pašnekovė.
Tokios patirtys neturi sienų – skirtingų šalių tyrėjai aprašo panašius žmonių pasakojimus, o daugelio potyriai stebėtinai panašūs. „Tas pats buvimo pojūtis, tas pats balsas, ta pati ranka ant peties“, – vardija E. Soul.
„Savo darbe matau tą patį. Sulaukiu daug laiškų, kurie prasideda žodžiais: „Nežinau, kam dar galėčiau tai papasakoti“. Tokių patirčių turi labai daug žmonių, tik garsiai apie jas kalbama retai“, – priduria ji.
Kodėl mirusieji mus aplanko sapnuose?
Paklausta, kodėl po netekties mirusysis gali aplankyti sapnuose, E. Soul pateikia paprastą atsakymą: sapnuojant mūsų protas nutyla, nelieka trukdžių reikštis jausmams, kuriuos laikome giliai užspaudę.
Dienomis gyvename lėkime – dirbame, tvarkomės, rūpinamės kitais, nepalikdami erdvės jausti. „Naktį išnyra tai, kas dar neišgyventa: ilgesys, neišsakyti žodžiai, klausimai, į kuriuos nespėjome gauti atsakymų“, – aiškina pašnekovė.
Ji pažymi, kad psichologai tokius sapnus laiko natūralia gedėjimo dalimi, o, kaip rodo tyrimai, dažnai sapnai, kuriuose aplanko mirę artimieji, būna paguodžiantys.
Pati E. Soul į tai žvelgia iš energetinės pusės ir aiškina, kad žmogaus sąmonė yra ne kas kita kaip energija, kuri niekur nedingsta. „Miegodami esame atviresni, todėl ryšį su išėjusiuoju sapne lengviau pajusti“, – priduria.
Iš savo praktikos ji pastebi tam tikrus dėsningumus, kada tokie sapnai aplanko dažniausiai. Įprastai taip nutinka per pirmuosius mėnesius po netekties, kai netekties skausmas dar šviežias ir pulsuojantis:
„Vėliau jie sugrįžta per sukaktis, gimtadienius, šventes arba tada, kai gyvenime laukia svarbus sprendimas. Ir, žinoma, artėjant Vėlinėms.“
Du sapnų tipai ir jų nešama žinutė
Tokie sapnai palieka įvairius jausmus, bet dažniausiai vieną vienintelį klausimą: ką jie gali reikšti? E. Soul sako, kad pirmiausia svarbu atskirti du sapnų tipus.
„Įprasti sapnai apie išėjusįjį būna padriki: keičiasi vietos ir žmonės, juose atsispindi mūsų pačių rūpesčiai. Jie irgi svarbūs, nes parodo, kas mumyse dar neišgyventa.
Tačiau yra sapnų, kuriuos žmonės vadina apsilankymais. Jie būna labai ryškūs, ryškesni už įprastus“, – skirtumus aiškina pašnekovė.
Ji pasakoja, kad šių apsilankymų metu mirusysis sapne atrodo sveikas, ramus, kartais net jaunesnis nei buvo tada, kai paliko šį pasaulį.
Aplankydamas sapne mirusysis kalba labai mažai arba nepasako nieko, tačiau savo žinutę perduoda kitais būdais – žvilgsniu, prisilietimu.
„Tokie sapnai įsimena todėl, kad juose dalyvauja ne tik protas, bet ir kūnas: žmogus pabunda jausdamas šilumą delnuose, su ašaromis akyse ar su ramybe, kurios vakare labai trūko“, – akcentuoja pašnekovė.
Neretai po tokio sapno bandome ieškoti paaiškinimo, suprasti, kokią žinią turėtume iš jo išsinešti. Energetinių praktikų bei intuicijos mokytoja sako – dažnai žinutė būna paprastesnė, nei gali pasirodyti:
„Žinia dažniausiai būna paprasta: man gerai, nesijaudink, gyvenk. Kartais išėjusieji ateina atsisveikinti, jei to nespėjo padaryti gyvi, kartais padėkoti.“
Įdomu tai, kad, jos teigimu, gali skirtis ir sapnų, kuriuose pasirodo mama arba tėtis, reikšmė.
„Išėjusi mama sapnuose dažniau pasirodo tada, kai mums trūksta šilumos ir rūpesčio, o tėtis prieš svarbius sprendimus, kai reikia tvirtumo“, – aiškino E. Soul.
Kaip suvaldyti kylančius jausmus ir atrasti ramybę?
Pasiteiravus, ar tokie sapnai gali padėti lengviau susitaikyti su netektimi, jo paliekamu skausmu, pašnekovė nedvejodama sako – ne tik gali, bet dažnai ir padeda.
Daugeliui žmonių tokie sapnai pirmą kartą po išgyventos netekties atneša ramybės jausmą. „Tyrimai taip pat rodo, kad daugumai žmonių tokios patirtys skausmo nesustiprina, o dalis po jų jaučia palengvėjimą“, – prideda.
Svarbiausia, anot pašnekovės, nebijoti aplankiusio sapno ir nesuskubti aiškintis jo reikšmės. Verčiau pabudus jį iš karto užsirašyti, kol šis dar gyvas mūsų atmintyje, detalizuoti, ką sapne matėme, girdėjome, jautėme.
E. Soul pažymi, kad būtent jausmas, kurį jaučiame pabudę po tokių sapnų, pateikia mums daugiausiai atsakymų.
„Jei liko ramybė ir šiluma, už tokį apsilankymą užtenka tiesiog padėkoti“, – pataria pašnekovė.
Kita vertus, jei mirusysis sapne būna liūdnas, jo veide pasirodo susirūpinimas, vis bando kažką jums pasakyti, bet negali, pašnekovė teigia, kad dažnai tai būna susiję su mumis pačiais: „Galbūt dar laikome jį savo ašaromis, galbūt liko kažkas neišsakyto.“
Tokiu atveju ji siūlo imtis paprastų veiksmų: vakare uždegti žvakę, išsakyti viską, ko nespėjote pasakyti išėjusiajam esant gyvam. Galite kalbėti garsiai, tarti žodžius savo mintyse arba sudėti tai į žodžius ant popieriaus lapo, parašyti laišką.
Vis dėlto, jei tokie sapnai ilgą laiką būna sunkūs, neduoda ramybės, apie juos vertėtų pasikalbėti su artimaisiais arba specialistu.
Mirusiųjų buvimą šalia jaučia net ne miego metu
Mirusieji gali aplankyti ne tik sapnuose – kai kurie jų buvimą šalia jaučia net nemiegodami. Tarsi jie visada būtų netoliese, kad ir ką darytume.
E. Soul sako, kad tai dažnas reiškinys, tyrimuose paminimas dažniausiai. Nors žmogus nieko nemato, negirdi, šalia nėra nieko fiziškai apčiuopiamo, tačiau jaučia buvimą: kambaryje, už nugaros, prie lovos.
„Kiti užuodžia jo kvepalų ar tabako kvapą, kurio kambaryje nėra, išgirsta savo vardą ar pajunta ranką ant peties“, – dažniausias patirtis vardijo pašnekovė.
Gali pasirodyti, kad tai yra tarsi ženklas, kad sunkiai tvarkomės su netektimi ir jos paliktomis sielos žaizdomis, skausmu, tačiau dažniausiai yra priešingai.
E. Soul pasakoja, kad dar 1971-aisiais W. Dewi Reesas padarė išvadą, kad tai yra normali ir paguodžianti netekties dalis. Tai patvirtino ir vėliau atlikti tyrimai. Išvada aiški: daugumai žmonių tokie pojūčiai padeda pajusti ramybę.
Kita vertus, pašnekovė pažymi, kad svarbu skirti dėmesio tam, kokius jausmus tokie pojūčiai palieka.
„Jei po jo jaučiate šilumą, ramybę ar ašaras, kurios neskaudina, tai švelnus ryšys. Jei jaučiate baimę, šaltį ar sunkumą, toks pojūtis ne visada susijęs su artimu žmogumi, ir tokių energijų nepatariu kviesti ar kalbinti“, – sakė E. Soul.
Galiausiai, jei buvimo pojūtis ima varginti, ilgai neleidžia gyventi savo gyvenimo, geriausias sprendimas yra pasikalbėti apie tai su specialistu.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
