Per pastaruosius 20 metų vėžio gydyme įvyko didžiulis postūmis, padaryta didžiulė pažanga. Bet visų svarbiausia, kad iš esmės pasikeitė požiūris į onkologinę ligą ir jos gydymo pradžią. Dabar puikiai žinome, kad vienintelis teisingas būdas pradėti onkologinio ligonio gydymą yra taip vadinamas multidisciplininis susirinkimas. Tada kai ne vienas kuris nors gydytojas – chirurgas, radiologas, patologas, genetikas, radioterapeutas ar chemioterapeutas – sprendžia paciento likimą, o susirenka visi kartu ir nusprendžia, koks gydymas tam pacientui geriausias, individualizuodami ir pritaikydami tą gydymą būtent tam konkrečiam žmogui. Multidisciplininės komandos sprendimai – itin efektyvūs.
Neretai onkologinio ligonio gydymas prasideda nuo operacijos. Tačiau ne visada net geriausiai atlikta operacija yra geriausia onkologinio ligonio gydymo pradžia. Gydymą nuo pat pradžių turime gerai sustyguoti, kad pacientas pasveiktų kuo greičiau, o jei tokio rezultato pasiekti negalime, kad jis kuo ilgiau ir kokybiškiau gyventų.
Gydymo naujovė atkeliauja sparčiau
Galime pasidžiaugti, kad šiandien esant atviram pasauliui mes galime sekti pačias paskutines onkologijos naujienas ir jas įdiegti glaudžiai bendradarbiaudami su svarbiomis mūsų šalies struktūromis. Štai neseniai Vilniuje vykusio VI Baltijos šalių onkologų kongreso metu pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta unikali laparoskopinė inkstų naviko krioabliacija. Operacijos metu buvo panaudotas laparoskopinis ultragarso daviklis, kuris leido labai tiksliai nukreipti adatą į vienintelio inksto naviką ir jį sunaikinti užšaldymo būdu. Pacientas turėjo vienintelį inkstą ir auglį jame – situacija subtili ir sudėtinga. Šiam pacientui tokia operacija buvo geriausias gydymo būdas. Tikiu, kad šia operacija Lietuvoje paskatinsime krioterapijos vystymą, ji reikalinga ne vienam ir ne dešimčiai onkologinių ligonių.
Robotinė chirurgija - perspektyva, kurių siekiame
Tačiau, deja, dar nesame onkologijos lyderiai, dalis technologijų mums dar neprieinama. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių būtų robotinė chirurgija. Turime pakankamai įrodymų, kad robotinė chirurgija onkologijoje yra labai efektyvi, labai pagerina gydymo kokybę. Storosios žarnos vėžio, ginekologinių onkologinių ligų, onkourologijoje, skydliaukės vėžio chirurgijoje ir kitose srityse robotinė chirurgija duoda gerokai geresnius rezultatus. Visi kartu turime telkti jėgas, kad kuo greičiau pradėtume taikyti šias technologijas.
Išsaugojome onkologinę sistemą
Lygindami onkologinę situaciją Lietuvoje su kaimynių Latvijos ir Estijos, turėtume pastebėti, kad visose trijose šalyse per pastaruosius 20 metų vyko panašios reformos, tačiau tik Lietuvai pavyko išsaugoti onkologinę sistemą šalyje. Mes vieninteliai turime Nacionalinį vėžio institutą. Europos vėžio institutų asociacijos duomenimis, sėkmingiausiai vėžys kontroliuojamas per specializuotas, mokslą ir gydymą apjungiančias onkologijos įstaigas – vėžio institutus. Tai tikriausias kelias siekti pažangos kovoje su vėžiu. Mes sugebėjome išlaikyti tą kryptį, kuri akivaizdžiai dominuoja Europoje. Akivaizdu, jog per artimiausius penketą metų mes galėsime ženkliai pagerinti onkologinių ligų gydymo kokybę ir tikiu kad tai padarysime.
• Kasmet Lietuvoje onkologinėmis ligomis suserga apie 18 tūkstančių žmonių ir šis skaičius kiekvienais metais auga. • Lietuvoje kiekvieną dieną apie 50 žmonių išgirsta diagnozę „vėžys“. • Nuo vėžio šalyje kasmet miršta apie 8 tūkstančius žmonių. • Šiandien žinoma daugiau kaip 500 vėžio tipų ir modifikacijų.
Prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius Nacionalinio vėžio instituto direktorius
