Atlanto jūrinis klimatas verčia atsilapoti paltuką, nusimesti šaliką ir lėkti kartu su beprotiškai didele minia tolyn nuo oro uosto. Nuo centrinės Amsterdamo metro stoties iki Dam aikštės praeivių tik daugėja. Ryškus kalbų, kultūrų ir rasių mišinys, kuris niekam nerūpi. Olandija ir jos sostinė kvepia laisve, tolerancija, nedidele anarchija, madinga visuomene, greitais užkandžiais, marihuana ir sūriu.
Marga šalis
Vienoje tankiausiai pasaulyje gyvenamų valstybių – Olandijoje – apie 16 milijonų gyventojų. Daugiau nei pusė šalies ploto – žemiau jūros lygio, todėl ji apipinta pylimais, tiltais, užtvankomis ir kanalais.
Šalis turtinga, o gyventojų perkamoji galia viena didžiausių Europos Sąjungoje.
Roterdamo jūrų uostas didžiausias Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje. Olandai puikiai tvarkosi pramonės srityje, yra trečia pasaulyje pagal žemės ūkio produktų eksportą, nors šioje nišoje dirba tik 2 procentai dirbančių šalies gyventojų.
Puikiai išplėtota turizmo sistema leidžia maksimaliai gerai pažinti šalį, kuri puikiai žinoma dėl tulpių, vėjo malūnų, lengvųjų narkotikų ir prostitucijos legalizavimo.
Olandai didžiuojasi savo karališkąja šeima, puikiu alumi ir sūriu. Mėgsta leisti laiką pliurpdami arba stebėdami futbolo varžybas jaukiose siaurų gatvelių kavinėse.
Pasitiko Amsterdamas
Turistai mėgsta Nyderlandus, kitaip dar vadinamus Olandija. Nors šių abiejų terminų reikšmės kiek skiriasi, tai tik sausa istorija.
Olandija pasitiko mane savo sostine Amsterdamu. Didžiausio šalies miesto oro uostas Shiphol ekspertų vertinimu vienas patogiausių Europoje. Nuo jo – tik 14 kilometrų iki centro, kuris nenurimsta ištisą parą.
Amsterdamui galima priklijuoti daugybę epitetų: jis kultūringas, madingas, sutvarkytas, kartu kiek chaotiškas, prabangus ir paprastas, jis visoks!
Rudeniškas Amsterdamo vėjelis kiek švelnesnis nei mūsiškis. Netrukus jis atneša kvapus, ypač būdingus šiam miestui. Kanapės, kitaip dar vadinamos marihuana, arba „žolė“, ten skirtingai nei visame pasaulyje pardavinėjamos legaliai. „Žolės“ kvapas sklinda bemaž iš kiekvieno skersgatvio, persipindamas su greitojo maisto prekyvietėmis, kurias apspitę būriai išalkusiųjų.
Valgau keptas bulves, Amsterdame ypač mėgstamas su majonezu, tiesiog „ant gatvės“. Greitojo maisto kavinukės vilioja nedidelėmis kainomis, kurios skiriasi nuo jaukių restoranėlių sąskaitų.
Amsterdamas išsiskiria tautų ir rasių draugyste. Iš didelės gausos kavinių rasi sau tinkamą skonį: vyrauja tradicinės nedidelės olandiškos užeigos, jas papildo argentinietiškos, indonezietiškos, turkiškos, kinų virtuvės kvapai. Skirtingai nei Lietuvoje, jos susispietusios šalia gatvės, kur nuolat mina dviratininkai ir blaškosi praeiviai. Spalio pabaigoje prisėdusiųjų lauko kavinėse kur kas daugiau nei viduje. Apsigaubus šiltu pledu nešalta gurkšnoti gardžią espreso kavą visą vakarą.
Nuo tulpių iki Van Gogo
Vos puskilometris nuo centro įsitaisęs didžiausias Amsterdame gėlių turgus. Šimtai tulpėmis ir kitokiomis gėlėmis prekiaujančių žmonių.
Nuo turgaus pėsčiomis gali nukeliauti iki Rembranto aikštės. Amsterdame gausu muziejų. Verta nueiti į Nacionalinį „Rijksmuseum“, kur eksponuojami garsiausių Olandijos menininkų darbai, ar Vincento Van Gogo muziejų. Amsterdame tarp lankomiausių vietų – vaškinių figūrų „Madam Tiuso“, taip pat deimantų apdirbimo muziejus. Įsigijus tramvajaus bilietą galima nuvažiuoti į Nemo technologijų parką.
Po žymiausias Amsterdamo vietas vežioja kas pusvalandį kursuojantys autobusai ir kanalais dūzgiantys laiveliai.
Naktinis miestas
Naktinė Olandija dar gražesnė ir jaukesnė. Turistus viliojantis Raudonųjų žibintų kvartalas pilnas praeivių. Anot gido, prostitutė Olandijoje moka didelius mokesčius. Tam, kad susimokėtų mokesčius, ji turi aptarnauti 3–4 klientus per naktį. Vidutiniškai kiekvienai tenka po 7–8 vyrus per parą, paslaugos kaina svyruoja nuo 35 iki 60 eurų. Gidas juokauja, kad paslauga dažniausiai trunka penkias minutes.
Šviečiantis Amsterdamas nepailsta iki ryto. Gatvėse koncertuoja muzikantai, girdėti įvairūs pasirodymai ir dainos. Čia pat išryškėja dar vienas šios šalies akcentas, vandens kanalais plaukiojantys nameliai, kuriuose gyvena nemažai gyventojų.
Naktinis gyvenimas verda, mirga „Coffee shop“ iškabos – legalizuotos lengvųjų narkotikų parduotuvėlės-užeigėlės. Čia pat Rachedas pašnibždomis pasiūlo nelegalių narkotikų: kokaino, ekstazi tablečių.
– Čia Olandija, čia viskas legalu, – šypsosi juodaodis.
Olandijos sūriai
Olandų sūriai žinomi visame pasaulyje. Pilvoti Edamo sūriai, iš viršaus raudoni, viduje geltonai auksiniai, tapo olandiško apkūnumo simboliu. Ne visi žino, kad ir garsiuosius Goudos sūrius sukūrė olandai.
Olandijoje sūris – ne tik desertas. Sūris, įtarkuotas į sriubą ir salotas, sūris su ananasais ir kumpiu, sūris su žuvimi ir apkeptas, sūris skiltelėmis ir kietas.
„Desertas be sūrio – tai tartum gražuolė be akių“, – tokį populiarų posakį turi olandai. Tiek Amsterdame, tiek kituose miestuose nesunku rasti tik sūriais prekiaujančias parduotuvėles.
Nyderlandų šiaurinėje dalyje įsikūręs Alkmaro miestelis garsus tradiciniu sūrio turgumi, kuris vyksta kiekvieną penktadienį nuo balandžio iki rugsėjo. Turguje galima išvysti senovines, nuo pat viduramžių sūrio prekybai naudotas priemones – iki šių dienų sūriai čia sveriami senovinėmis svarstyklėmis.
Ypač įdomu stebėti tradicinį derybų ir sūrių ragavimo procesą. Sūrių pardavėjai, priklausantys keturioms skirtingoms gildijoms, apsirengę baltai, tačiau dėvi skirtingų spalvų skrybėles.
Tradicinį sūrio turgų taipogi galima aplankyti Edame kiekvieną liepos ir rugpjūčio trečiadienį. O ketvirtadienis – sūrio turgaus diena Goudos mieste, pietinėje Olandijoje.
Aplankyti verta
Neatsiejama Olandijos kraštovaizdžio dalis – vėjo malūnai. Jų čia išlikę per 1000. Olandai sako, kad būtent jie išrado malūnus, kurie buvo naudojami pievoms ir laukams sausinti.
Olandija gali pasigirti mažiausiu gydytojų skaičiumi 1000 gyventojų. Tai labiausiai bažnyčia nepasitikinti tauta iš visų ES šalių. Taip pat jie vadinami aukščiausia tauta pasaulyje – vidutinis ūgis beveik 180 cm.
Olandija – šalis, parduodanti daugiausiai gėlių pasaulyje.
Olandai nuolat turėjo kovoti su jūra, statyti pylimus ir sausinti žemę (1950 m. žemės plotas Olandijoje siekė 32400 kv. km, 1972 m. – 36600, 1989 m. – 39100).
Olandijoje dviračių beveik dvigubai daugiau nei automobilių. Manoma, kad juos turi 80 procentų gyventojų, o populiarūs jie dėl to, kad tai sveika, bet gerokai pigesnė transporto priemonė nei visuomeninis transportas.
Tomas Raulinavičius
