Pasaulyje jau pripažįstama, kad vis labiau auganti socialinė medija keičia suvokimą apie negalią, nes neįgaliesiems suteikia galimybę patiems save reprezentuoti, dalytis patirtimi, įkvėpti ne tik negalią turinčius žmones, bet ir kitus visuomenės narius.
Socialiniai tinklai ypač išlaisvino negalią turinčias moteris – tūkstančiai moterų ir merginų „Youtube“, „Instagram“ ir „Facebook“ platformose pasakoja apie savo pomėgius – sportą, keliones, kūrybą, dalijasi stiliaus idėjomis, grožio paslaptimis, moko nebijoti išsiskirti savo išvaizda, pasitikėti savimi. Surinkusios tūkstančius sekėjų, „influencerės“ sulaukia siūlymų reklamuoti įvairius produktus ir paslaugas. Negalia joms netrukdo daryti tai, ką nori, ir paskatinti taip elgtis kitus.
Ar Lietuvoje jau yra tokių nuomonės formuotojų? Socialiniuose tinkluose aktyvios vežimėliais judančios vilnietė Agnieška Toločko ir Pasvalio rajone gyvenanti Vaiva Dulevičiūtė sako, kad Lietuvoje ši niša vis dar tuščia, nors pasaulyje tokių pavyzdžių – daugybė. Jos pačios feisbuke ir instagrame seka daug užsienyje gyvenančių negalią turinčių merginų, kurios pasakoja savo istorijas, dalijasi atradimais ir, kaip ir visi nuomonės formuotojai, iš savo veiklos užsidirba. Pasak pašnekovių, dažniausiai reklamuojama kosmetika, produktai, susiję su sportu ir stiliumi.
Reikia stengti būti naudingam
„Į Lietuvą tokie dalykai ateina lėčiau“, – sako Agnieška ir pripažįsta norinti save išbandyti tokioje veikloje. Ji pati jau keletą metų reklamuoja vienos tarptautinės įmonės produktus – neįgaliojo vežimėlio priedus, bet šiomis reklamomis savo socialinių tinklų paskyrose nesidalija. Kol kas instagramo paskyroje Agnieška turi beveik 1000 sekėjų – pasak jos, norint suformuoti didesnę auditoriją, reikia įdėti daug pastangų, o svarbiausia – turėti tikslą: „Jeigu į instagramą kelsi tik nuotraukas iš savo gyvenimo, platesnei auditorijai nebus įdomu, reikėtų susikoncentruoti ties kokia nors sritimi, kad galėtum būti naudingas ir įkvėpti kitus. Man pačiai daro įspūdį tie nuomonės formuotojai, kurie ne tik pristato save, bet ir gali padėti kitiems, atkreipti dėmesį į kokią nors visuomenės problemą.“
Aktyvi, pasitikinti savimi, įvairiose srityse norinti save išbandyti mergina šiuo metu intensyviai užsiima neįgaliųjų tenisu. „Užsienyje ši sporto šaka labai populiari, labai daug vežimėliais judančių sportininkų žaidžia didįjį tenisą, jie sulaukia dėmesio, palaikymo, gauna užsakymų reklamuoti sportinį inventorių. Keista, bet kol kas Lietuvoje profesionaliai užsiimančių šia sporto šaka, dalyvaujančių tarptautiniuose turnyruose yra vos du vyrai ir aš. Kartu su manimi treniruojasi dar kelios mergaitės, bet varžybose jos nedalyvauja“, – pasakoja Agnieška. Ji norėtų, kad visuomenė daugiau sužinotų apie šią sporto šaką. Pasak jos, populiarinti ją galėtų padėti socialiniai tinklai.
„Informacijos apie tai yra tikrai mažai. Nors neįgaliųjų lauko tenisas Lietuvoje pradėtas žaisti jau gana seniai, bet kai pasakau, kad žaidžiu lauko tenisą, daugelis stebisi, net negali įsivaizduoti, kaip atrodo toks sportas, – sako pašnekovė. – Lietuvoje du kartus per metus vyksta tarptautiniai turnyrai, į juos atvažiuoja sportininkų iš Japonijos, Olandijos, Rusijos, kaimyninių Baltijos ir kitų šalių – ten šis sportas labai populiarus.“
Dar viena Agniešką traukianti sritis – vizažas, šiuo pomėgiu ji taip pat galėtų dalytis savo instagramo paskyroje. „Šiuo metu mokausi makiažo subtilybių, kada nors norėčiau įkurti savo verslą, – sako mergina. – Vis dėlto manau, kad norint tapti nuomonės formuotoja ir rimtai užsiimti reklama instagrame reikia pasirinkti vieną sritį – sportą, grožį ar dar ką nors, ir tam skirti pirmenybę – sekėjams turi būti aišku, ką reklamuoji.“
Kai ja serga 1 asmuo iš 10 000
Kai ja serga 1 asmuo iš 700
Kai ja serga 1 asmuo iš 2000
Svajonė – kriminalistika
Pasak Agnieškos, mokytis makiažo paslapčių ji ėmė atsiradus laisvo laiko, kai nutraukė kriminologijos studijas Vilniaus universitete. Paauglystėje prisižiūrėjusi filmų apie kriminalistiką, nuo gimimo nevaikštanti mergina svajojo apie šią profesiją, bet apsvarsčiusi nusprendė, kad judančiam vežimėliu ši profesija nelabai pasiekiama, todėl baigusi sociologijos bakalauro studijas pasirinko sritį, kuri yra arti kriminalistikos. Nors studijos buvo beveik baigtos, beliko parašyti magistro darbą, Agnieška neseniai studijas nutraukė – suprato, kad pakliuvo ne ten, kur tikėjosi. Pasak pašnekovės, kriminologo darbas Lietuvoje mažai susijęs su kriminalistika, todėl ji planuoja pasirinkti vientisąsias teisės studijas, kad galėtų gilintis į baudžiamąją teisę.
„Kol kas studijas atidėjau, bet tos minties nepaleidžiu. Noriu baigti rimtesnius mokslus, nes negalią turinčiam žmogui rasti gerą darbą tikrai sudėtinga“, – sako Agnieška. Kol kas ji nori gauti vizažistės sertifikatą ir tikisi, kad vėliau pavyks darbą derinti su išsvajotomis studijomis.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje negalią turintiems žmonėms labai trūksta aktyvumo – mažai studijuojančių, dirbančių, sportuojančių, aktyviai dalyvaujančių visuomenės gyvenime. „Daug kas priklauso nuo paties žmogaus“, – sako Agnieška.
Jai pritaria ir Vaiva: „Pas mus yra kažkoks barjeras – jei turi negalią, tai atrodo, kad negali gyventi kaip visi, negali net puoštis, būti graži, negali išsiskirti. Manoma, jei turi negalią, gali atrodyti bet kaip. Todėl labai džiugu, kai pamatai kažką kito nei nusistovėjęs standartas.“ Vaivos nuomone, negalima kaltinti tik visuomenės: „Jeigu patys neįgalieji nesistengia, nesirodo viešumoje, nekalba apie tai, kas jiems svarbu, kodėl kiti apie tai turi pagalvoti. Reikia patiems būti aktyviems, kalbėti apie savo poreikius, tada atsiras ir pasiūla.“
Vaidmeniui netiko dėl vežimėlio
Abi pašnekovės dalyvavo praėjusią vasarą labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ ir UAB „Editos kastingas“ organizuotoje akcijoje „Negalia netrukdo spindėti“. Akcija susidomėjo 25 skirtingų negalių turintys žmonės. Organizatorių tikslas buvo padrąsinti neįgaliuosius labiau pasitikėti savimi, atsiskleisti, pristatyti savo talentus. Norėta paraginti ir kūrybininkus – negalią turintys žmonės galėtų būti dažniau matomi socialinėse reklamose, tapti įvairių projektų dalyviais. Juk jie – ne tik visuomenės dalis, bet ir tikslinė grupė, kuriai rūpi ir technologinės naujovės, ir mada, ir sportas.
Agnieška pasakoja pakliuvusi į kuriozinę situaciją. Pildydama atrankos dalyvio anketą pažymėjo, kad studijuoja kriminologiją ir kad juda neįgaliojo vežimėliu. Po kurio laiko ji sulaukė kvietimo dalyvauti atrankoje antro plano vaidmeniui norvegų kuriamame kriminaliniame seriale. Fotogeniška, aktyvi, drąsi mergina iš tikrųjų puikiai tiktų tokiam vaidmeniui. Agnieška sako labai apsidžiaugusi pasiūlymu, bet nuvažiavus į atranką nurodytu adresu kelią jai pastojo laiptai. Telefonu paklaususi, kaip patekti į vidų, išgirdo: „Pakilkit laiptais, išeisim pasitikti.“ Pasirodo, kviesdami anketoje net nepastebėjo įrašo apie negalią. „Jie labai atsiprašė, bet pasakė, kad netinku“, – su apmaudu prisimena Agnieška.
Vežimėlis – gyvenimo dalis
Nors Vaiva po atrankos jokių pasiūlymų nesulaukė, bet jai ne kartą yra tekę reklamuoti įvairius produktus instagrame ir feisbuke, ir ne visos reklamos buvo susijusios su negalia. Pati Vaiva niekada neslepia, kad juda vežimėliu, ir tai netrukdo jai sulaukti reklamos pasiūlymų. „O ką čia slėpti? Vežimėlis yra mano gyvenimo dalis“, – sako aktyvi moteris.
Dažniausiai į ją kreipiasi dėl kokių nors produktų reklamos instagrame. Šiame socialiniame tinkle ji kol kas turi beveik 1,5 tūkst. sekėjų. „Pirmasis pasiūlymas atsirado netikėtai, paskui gavau ir daugiau. Aišku, jų nėra labai daug. Kad kas nors pastebėtų, reikia pačiam būti aktyviam, kelti vis naujas nuotraukas, o gavus užsakymą irgi reikia labai stengtis, viską apgalvoti. Tik iš šono viskas atrodo lengva ir paprasta“, – pasakoja Vaiva.
Ji pati seka per 2,6 tūkst. instagramo paskyrų, daugiausia jų – įvairiose užsienio šalyse gyvenančių negalią turinčių moterų. „Pasaulyje yra daug negalią turinčių nuomonės formuotojų, gal daugiausia jų Amerikoje, bet daug yra ir Italijoje, ir net Rumunijoje, kitose šalyse, – sako pašnekovė. – Apskritai daugelyje šalių pačios neįgalios moterys yra labai aktyvios, dalyvauja įvairiuose renginiuose, domisi mada, išskiria savo drąsa, stiliumi. Dažna sukuria šeimą, gyvena tokį patį gyvenimą, kaip ir bet kuris kitas žmogus, nepatiria jokios atskirties. Lietuvoje mažai apie tai žinoma, daugelis net neįsivaizduoja, kad taip gali būti.“
Svarbiausia – nuoširdumas
Paklausta, kas iš nuomonės formuotojų jai pačiai patinka, Vaiva prisipažįsta, kad tikriausiai nėra tokių, kurių įrašo ji negalėtų praleisti. Iš kitų ji stengiasi ko nors išmokti, ką nors pritaikyti sau. „Mano nuomone, turbūt svarbiausia užsiimant tokia veikla – nuoširdumas“, – sako Vaiva. Ji pati kol kas į savo instagramo paskyrą kelia tik nuotraukas ir rašo tekstus: „Aš pati nefilmuoju, nors tokių pasiūlymų esu gavusi. Ateityje gal pabandysiu, bet kol kas man paprasčiau tvarkyti nuotraukas ir rašyti tekstus. Žinoma, reikia labai filtruoti turinį, kurį skleidi visuomenei, nes socialiniuose tinkluose yra visko, taip pat ir negerų dalykų. Jeigu sugebi mąstyti, sugebi atsirinkti, tai socialiniai tinklai teikia naudą.“
Itin aktyvi ir Vaivos feisbuko paskyra, tiesa, į instagramą keliama informacija ji retai dalijasi feisbuke. „Kai kurie įrašai pasikartoja, bet šiaip stengiuosi šias platformas atskirti. Mano instagramas skirtas asmeniniams dalykams, reklamai, o feisbuke daugiau straipsnių nuorodų, informacijos, susijusios su negalia. Matau poreikį, kad žmonėms to reikia – jei ko nors nepastebiu, tuojau gaunu žinutę, kodėl nepasidalijau viena ar kita nuoroda. Tuojau pasitaisau, juk nesunku“, – šypsosi pašnekovė.
Vaiva turi buhalterės specialybę, bet dirbti šio darbo jai kol kas neteko, nes baigusi kolegiją iš karto tapo „Algojimo“ projektų koordinatore. Šiuo metu ji rūpinasi projektu „Gerumo milijonieriai“. Kalėdoms skirtas projektas vyksta visus metus. „Neįgalūs vaikai svajoja, o žmonės pildo jų svajones“, – sako pašnekovė ir tvirtina, kad milijonieriumi gali tapti kiekvienas – svarbu noras padėti vaikams.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
