Anot jų, nuolatinė komunikacija ir šilti tarpusavio santykiai tarp pedagogų ir tėvelių gali padėti dirbti ranka rankon vaikų naudai. Tai pasiekti šiandien daug lengviau nei prieš dešimtmetį – mokyklų uždarumo ir tėvų pasyvumo barjerus griauna didėjantis sąmoningumas ir šiuolaikinės technologijos.
Raktas į sėkmę – bendravimas
Grasinimas iškviesti tėvus į mokyklą dar ne taip seniai buvo laikomas vienu efektyviausių būdų, norint sudrausminti netinkamai besielgiančius ar mokytis vengiančius moksleivius. Psichologės Kristinos Vrubliauskaitės teigimu, šis būdas negali būti laikomas vienareikšmiškai sėkminga priemone, siekiant teigiamų pokyčių mokykloje. Jo efektyvumą reikėtų vertinti dvejopai, nes daug kas priklauso nuo vaiko tėvelių ir jų noro išgirsti ne itin malonius dalykus.
„Tėvų ir mokytojo pokalbio rezultatyvumas labai priklauso ir nuo artimos vaiko aplinkos. Vieni tėvai į vaiko nusižengimus reaguoja stipriau, kiti juos praleidžia pro ausis, nenori patikėti. Tokiu atveju pasiekti teigiamus pokyčius sudėtingiau ir trunka gerokai ilgiau. Reikšmingas vaidmuo čia tenka tėvų ir mokytojų santykiams – pedagogai turi susipažinti su vaiko tėvais, jo socialine aplinka ir priimti adekvačius sprendimus, kaip dėl netinkamo vaiko elgesio kylančias problemas būtų galima išspręsti efektyviausiai“, – teigia ekspertė.
Anot psichologės, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, siekiant naudos vaikams, turėtų būti grįstas šiltais tarpusavio santykiais, kurie be nuolatinio kontakto nėra įmanomi. Kadangi ne visi tėvai aktyviai dalyvauja vaiko mokymosi procese, siekdama tą kontaktą užmegzti, mokykla turėtų imtis iniciatyvos ir tiesti tiltus tėvams: organizuoti renginius, atvirų durų dienas, sudaryti galimybę kuo dažniau tarpusavyje bendrauti.
„Tėvai taip pat turėtų geriau pažinti mokyklos, kurioje mokosi jų atžala, aplinką ir bendruomenę, suprasti vertybes. Labai gaila, kad dažnai mokytojų ir tėvų kontaktas atsiranda tik tuomet, kai moksleivis nusižengia ar prastai mokosi. Gaunant tik neigiamą informaciją, tėvams gali pasirodyti, kad pedagogai prie jų vaiko kabinėjasi be reikalo – tokiu atveju nepamatoma šviesioji mokyklos pusė. Dėl to atsiranda neigiamas požiūris į mokytojus, natūralus noras savo atžalą nuo „piktų“ pedagogų apginti. Todėl bendravimas turi būti reguliarus, mokytojai vaiką turėtų ne tik peikti, bet ir pagirti, o tėveliai įsiklausyti į pedagogų pastabas“, – kalba psichologė.
Modernūs sprendimai šiuolaikinei mokyklų komunikacijai
Mokymų pedagogams programų vadovė Liga Bitė sako, kad galimybių mokytojų ir tėvelių bendravimui šiandien kaip niekada daug. Bendravimo įpročius keičiančios šiuolaikinės platformos taupo laiką, bei leidžia spręsti iškilusias problemas tą pačią akimirką, o tai prisideda prie tėvelių motyvacijos ir noro dalyvauti mokyklos gyvenime.
„Gyvenimo tempas didelis, moksleivių tėvai įsisukę į kasdienius darbus bei rūpesčius, todėl fiziškai yra atitolę nuo mokyklos bendruomenės gyvenimo. Net ir sulaukę mokytojų iniciatyvos, kvietimo pokalbiui ar į tėvų susirinkimą, retai gali tam skirti pakankamai laiko. Čia gelbsti skaitmeninės technologijos, leidžiančios bendrauti realiu laiku. Mokytojai gali nedelsdami informuoti tėvus, jei vaikas nepasirodė mokykloje, ar pasidalinti vaizdo įrašu, kuriame – pirmąkart eilėraštį deklamuojantis pradinukas“, – sako L. Bitė.
Jai antrina ir TAMO E. švietimo produktų plėtros vadovė Malvina Majauskaitė. Anot jos, skaitmeninės platformos bendravimui ir informacijos dalinimuisi Lietuvoje sparčiai populiarėja tiek mokytojų, tiek tėvelių tarpe. Šiandien elektroninis dienynas, atliekantis daugybę funkcijų, jau tapo įprasta komunikacijos priemone, todėl siekiant dar didesnio visų mokyklos bendruomenės narių patogumo, aktyviai plėtojamos ir naujos platformos.
„Tėvams, kurie aktyviai domisi savo vaikais, šiandien jau siūlomos ir mobilios aplikacijos, skirtos „čia ir dabar“ stebėti vaikų pasiekimus, lankomumą ir kitą su mokymųsi susijusią informaciją. Vos tik mokytojas suveda informaciją apie mokinį, tėvai gauna trumpuosius pranešimus į telefoną.
Nebereikia jungtis į dienyno sistemą, vienu paspaudimu galima pamatyti įvairią informaciją bei bendrauti su pedagogais. Pastebime, kad tėvai vis labiau įsitraukia į mokymosi procesą, aktyviai domisi savo vaikų pasiekimais bei stebi mokinių pažangą“, – apie šiuolaikines bendravimo platformas pasakoja M. Majauskaitė.
