Nuo vyro smurtautojo pabėgusi lietuvė įspėja kitas: „Raudoni signalai buvo nuo pat pradžių“

35-erių Vaiva galvojo, kad savo laimę rado Slovakijoje, tačiau šioje šalyje teko išlieti daugybę ašarų, nes teigia, kad jos vyras buvo psichologinis smurtautojas.

14

Vilnietė Vaiva šiuo metu gyvena Lietuvoje, dirba socialine pedagoge, savanoriauja, augina 2 vaikus ir džiaugiasi atradusi jėgų pabėgti nuo meilės jai nejaučiančio vyro. Dabar ji supranta, kad visus tuos metus, praleistus su vyru, su juo patyrė ne ką kitą, o psichologinį smurtą.

Visa istorija prasideda maždaug prieš dešimtmetį. Tuomet moteris pasinaudojusi Europos savanorystės programa išvažiavo į Slovakiją. Vėliau ji nusprendė ten ir pasilikti. Ji susirado draugų, netgi dalyvavo viename vietiniame realybės šou ir susipažino su savo būsimu vyru.

(14 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Vilnietė patyrė psichologinį smurtą: „Jaučiau gėdą, kad taip pakliuvau“

Vaiva sako, kad žiūrint iš dabartinės perspektyvos – sunku suprasti, kuo tada vyras ją sužavėjo. Moteris mano, kad dėl visko kaltas jaunatviškas užsispyrimas:

„Dabar galvoju, kad aš norėjau įrodyti, kad galiu turėti tą vyrą, nes jis man buvo pasakęs, kad tarp mūsų nebus jokių santykių. Matyt, per savo durną galvą užsispyriau visiems įrodyti, priešingai.

Norėjau, kad būtų taip, kaip noriu. Sakyčiau, kad būtent tas užsispyrimas ir durna galva, kaip sakau, laikė mane taip ilgai. Nenorėjau sau pripažinti, kad nieko čia neišeis“.

Kritikavo net pomėgius

Kai esi jauna ir įsimylėjusi, sunku pastebėti kito žmogaus trūkumus. Tuo  įsitikino ir pati Vaiva.

„Raudoni signalai buvo nuo pat pradžių. Vien tik tai, kad žmogus sako, kad nieko tarp mūsų nebus, o vėliau vėl nori kurti santykius – čia buvo manipuliacija“, – sako moteris.

Nuo pat santykių pradžios vyras jai sakė, kad jos pomėgiai yra netikę, o ji pati nemoka atskirti gero filmo nuo blogo, nesiklauso geros muzikos.

„Mano mėgstamas romantines komedijas jis vadino nesąmonėmis. Pradėjau tikėti, kad jos tikrai nieko vertos, palyginus su kokiais režisieriaus R. Kubricko darbais. Buvau verčiama žiūrėti tuo filmus.

REKLAMA

Per pirmąjį susitikimą turėjau pastebėti, kokią klaidą režisierius padarė filme, o vėliau man sakė, kaip aš galėjau jos nepastebėti.

Įspėjamieji signalai buvo, bet aš tada jų nemačiau. Galvojau, kad normalu, kai tave aprėkia, kad ne ten padėjai puodelį. Galvojau, kad aš tikrai turiu per daug daiktų, nes jo namuose neturiu, kur jų padėti. Dabar žiūrint žinau, kad tai nėra normalu“, – liūdnai šypteli Vaiva.

Moteris naiviai tikėjo, kad tai normalu. Juk ji neturėjo su kuo palyginti šios savo patirties – anksčiau ji gyveno su tėvais, vėliau gyveno viena, tad tai buvo pirmas kartas, kai kėlėsi gyventi su kitu žmogumi.

„Galvojau, kad mes apsitrinsime, nes vis tiek juk kiekvienas turi savo tvarką. Maniau, kad vėliau bus viskas gerai. Bet nebuvo. Aš atsikėliau į jo butą. Tai ir buvo tik jo butas, jo namai, niekada nebuvo „mūsų“. Jis man akcentuodavo, kad tai jo namai, jo daiktai, kurie čia bus visada, o jeigu man reikia vietos, turiu jos pasidaryti pati. Kvailai tikėjau, kad čia tik apsitrynimo reikalas“, – apmaudžiai sako ji.

Nė lašo aistros

Dar vienu įspėjamuoju ženklu moteris dabar laiko tai, kad vyras ne tik nedaug dėmesio skyrė savo tėvams, bet ir slėpė nuo jų, kad turi merginą.

„Jis ir mane labai ilgai slėpė nuo tėvų, nors ir gyvenome kartu. Buvo atvejis, kad išvažiavome į festivalį kartu, o jo tėvai, kol mūsų nebuvo, turėjo prižiūrėti katę. Kai grįžau, pamačiau, kad mano daiktai buvo suslėpti taip, kad niekas nesuprastų, kad aš gyvenu čia. Mano kontaktas su jo tėvais dėl to irgi nebuvo geras.

O prieš mano tėvus jis ilgą laiką vaidino gerą ir rūpestingą, bet vėliau, kai gimus vaikams gyvenome pas ano tėvus Lietuvoje, jo kaukė nukrito. Jis iškart pasakė, kad lietuviškai nesimokys, nes tos kalbos jam niekada nereikės. Mano tėvams pagarbos irgi nerodė“, – pasakoja Vaiva.

Vis dėlto, po poros metų draugystės jis pasipiršo Vaivai ir jie susituokė. Ceremonija buvo paprasta, nebuvo ir jokių šventinių iškilmių, o vietoj jų pora išvyko į povestuvinę kelionę. Tiesa, romantikos šioje kelionėje nebuvo nė kibirkšties:

REKLAMA

„Norėjau važiuoti mėnesiui į Indiją, matyt, jau tada kirbėjo noras atrasti save. Mūsų vestuvių naktį vyrui viešbutyje buvo svarbiau žiūrėti dviračių lenktynes, nes jose dalyvavo slovakas. Kai pasakiau, kad čia vis tiek, mūsų pirmoji naktis, kaip vyro ir žmonos, jis man pasakė, kad tas dviratininkas tik kartą metuose važiuoja, todėl jis negali praleisti lenktynių. Jau pirmą naktį buvo ašarų, kad tas dėmesys nukreiptas ne į mane, žmoną, o kitur“.

Pasak moters, seksualinis poros gyvenimas tarsi išvis neegzistavo, aistros nebuvo, o vyras vis surasdavo priežasčių, kodėl negali suartėti su savo žmona:

„Aš niekada jam nebuvau įdomi. Jis visada turėdavo, ką daryti, vietoj to, kad darytume tai, ką daro suaugę žmonės naktį. Indijoje, pavyzdžiui, buvo labai nešvaru, todėl nebuvo galima to daryti. Ilgainiui jis mane įtikino, kad aš esu nepatraukli, neseksuali moteris. O tai, kad nėra sekso yra mano kaltė. Buvau tuo ir įtikėjusi“.

Vaikai – tik žmonos reikalas

Vaiva visada norėjo vaikų. Šiaip ne taip moteris išmaldavo, kad jiedu susilauktų vaikelio. Vyras tuos bandymus pastoti vadindavo „naktine pamaina“, mat jautėsi, kad ir naktį yra verčiamas „dirbti“. Jo širdies nesuminkštino ir žinia, kad Vaivai po širdimi įsikūrė nauja gyvybė.

„Dukra gimė per daug mano ašarų ir kančių. Kai sužinojau, kad laukiausi, galiausiai nežinojau, kaip man reaguoti – verkti ar džiaugtis. Man norėjosi labiau tuo dalintis su savo tėvais, nes vyrais nei apsidžiaugė, nei parodė kažkokį papildomą dėmesį.

Pavyzdžiui, mano nėštumo metu, kai buvau jau pakankamai su pilvu, užsinorėjau arbūzo. Jis man pasakė, tai užsidėk kuprinę ant pečių ir eik – tau svoris pasiskirstys. Nieko panašaus, kaip pasakojimuose, kad vyras ieško, kaip išpildyti nėščios žmonos norą. Buvo daug ašarų, kai laukiausi, daug pykčių ir daug nekalbadienių“.

Situacija ir pagimdžius dukrą nepagerėjo. Pasak jos, vyrui ir toliau buvo svarbiausi tik jo reikalai, o dukra jo visiškai nedomino.

REKLAMA

„Aš buvau kalta, kad vaikas verkia, kad negaliu jo nuraminti. Jeigu turėjau kažkur išeiti, reikėdavo labai skubėti, nes jis negalėjo būti vienas su vaiku. Tik pradėjus dukrai verkti jis man skambindavo, kur aš esu, nes vaikas verkia, kas aš per mama esu, nes vaiką su juo palieku“, – prisimena Vaiva.

Tuo metu Vaivos galvoje pradėjo suktis ir pirmosios mintys apie skyrybas. Jas tik paaštrino vyro pyktis, kad moteris nepasitarusi nupirko automobilinę kėdutę, kad galėtų saugiai vežiotis dukrą:

„Nupirkau mėnesio laiko dukrai automobilinę kėdutę. Į telefoną, kurį jis tuo metu laikė rankoje, atėjo pranešimas, kad nuskaičiuoti pinigai už tą kėdutę. Vyras iškėlė milžinišką skandalą, kaip aš drįsau pirkti kėdutę be jo leidimo ir sutikimo. Jis savaitę su manimi nešnekėjo, kol galiausiai turėjau pripažinti, kad tai buvo mano klaida ir kad aš neturėjau taip pasielgti.

Tada man buvo kilusi mintis, kad matyt nieko nesigaus ir reikia tepti slides, bet likau. Pabijojau kam nors pasakyti apie tai. Vaidinau ir toliau, kad viskas gerai. Aš buvau ir įtikinta, kad aš esu prasta, kad mano sprendimai yra blogi. Per visą laiką nebuvau iš jo girdėjusi nei vieno gero žodžio“.

Vis dėlto Vaiva su vyru nusprendė susilaukti ir antro vaiko, nes moteris visuomet svajojo turėti du vaikus, kuriuos skirtų nedidelis amžiaus skirtumas.

„Aišku, man reikėjo išmaldauti to, kad atsirastų antras vaikas. Jau dėl ko, bet dėl vaikų atsiradimo aš tikrai nesigailiu“, – sako ji.

Finansiškai priklausoma nuo vyro

Vaikai ne tik nepagerino Vaivos ir jos vyro santykių, bet parodė tikrąjį santuokinio veidą. Moteris sako, kad jos vyrui rūpėjo tik jis – jis turėjo būti pavalgęs, pailsėjęs, išsimiegojęs, o beveik visi pinigai, kuriuos uždirbdavo – tik jo paties poreikiams tenkinti.

„Pavyzdžiui, kai gimė vaikai jis man neatnešė gėlių. Jo argumentas buvo „juk nėra vazos“. Kai gimė dukra, prašiau, kad jis ką nors man padovanotų, nes buvo gėda prieš artimuosius, kad vyras man tokia proga visiškai nieko neatnešė. Man atrodo, kad tai nėra normalu, nes juk vis tiek moteris tau pagimdė vaiką“, – svarsto Vaiva.

REKLAMA

Vyras visada žinodavo, kur Vaiva eina. Be to, kad ir kur ji keliautų, visur su savimi turėjo imti ir vaikus, nes vaikai vyrui trukdė. Taip pat žmona turėjo kiekvieną, net menkiausią pirkinį aptarti su juo:

„Jis labai skūpus. Aš gaudavau pašalpą už vaikus Slovakijoje apie 240 eurų. O tai turint 2 vaikus yra juokingi pinigai. Vyras reikalavo, kad pusę tos sumos padėčiau į bendrą sąskaitą, kad būtų bendri mūsų pinigai. Iš savo atlyginimo jis irgi padėdavo 100 eurų.

Kiti pinigai buvo jo pinigai. Jeigu aš kažką norėdavau nupirkti vaikams, turėdavau pasakyti, kur leidžiu pinigus. Iš bendrų pinigų mokėdavo ir už benziną, nors automobiliu važiuodavo tik jis į darbą. Iš bendrų pinigų jis sau pirko ir valgyti. Jeigu tuo metu nebūtume gyvenę su mano tėvais, tikrai nebūčiau išgyvenusi. Finansiškai aš buvau visiškai apkarpyta. Aš savo pinigų kaip ir neturėjau, nes nedirbau ir gaudavau tik išmokas už vaikus“.

Moteris džiaugiasi, kad tuo metu jau pažinojo trenerius, kurie žinodami jos situaciją ne tik nepykdavo, kad moteris atvykusi sportuoti atsiveždavo ir savo vaikus, bet ir priėmė sportuoti nemokamai.

Jautė gėdą

Taip jų santuoka ir klostėsi. Vaiva su artimaisiais apie tai nesikalbėdavo, nes ji jautė gėdą, kad įkliuvo į tokius santykius.

„Dabar suprantu, kad nebuvo, ko gėdytis. Bet jaučiau beprotišką gėdą, kad taip pakliuvau ir vyras manimi nesirūpina. Nors čia jam turėjo būti gėda, kad apsigyvenome pas mano tėvus, nes jam neužteko finansų pasirūpinti šeima.

Bet galiausiai jis įtikino mane, kad pas mano tėvus gyventi yra labai blogai ir kad išvažiavus į Slovakiją viskas bus nuostabu. O nebuvo. Jis nuteikė mane prieš mano šeimą, prieš draugus. Anksčiau visada buvau ta, kuri būdavo tarp žmonių, – draugai nuolat ateidavo į svečius. O su juo nieko neliko“, – sako Vaiva.

2018 metų rudenį šeima grįžo į Slovakiją, tačiau būdama ten Vaiva nesijautė gerai. Ji daugiau nei metus blaškėsi tarp gimtinės ir vyro gimtosios šalies – kelis mėnesius su vaikais Vaiva praleisdavo Lietuvoje, o vieną – Slovakijoje.

REKLAMA

Galiausiai moteris pavargo nuolat keliauti iš vienos šalies į kitą, nuo nuolatinės  įtampos, skausmo, ašarų.

„Kiekvieną kartą važiuojant iš Lietuvos į Slovakiją man būdavo bloga, aš nenorėdavau grįžti atgal, tada supratau, kad tai nėra gerai ir nėra normalu“, – sako ji.

Sūnus tėtį vadina dėde

Tuomet moteris prisijungė prie  „Vilnelės pankų“ ir suprato, kad ji gyvena su manipuliatoriumi ir psichologiniu smurtautoju. Tada ji tarė sau „gana“ ir nusprendė nutraukti tą 7 metus trukusį savęs apgaudinėjimą ir tai, ką vadino santuoka:

„Vyras atvažiavo per 2019 Kalėdas, todėl šventes praleidome kartu. Jau buvau jam pasakiusi, kad noriu skirtis. Vyras man sakė, kad kalbu nesąmones ir nusišneku, kad čia mano eilinės erezijos.

Per tas šventes supratau, kad nenoriu nei jo matyti, nei būti šalia jo. Sausio 4 dieną jis ir išvažiavo į Slovakiją. Žinoma, girdėjau kaltinimus, kad aš sugrioviau šeimą, kad viskas per mane. Jis sakė, kad aš nieko verta, daugiau nieko gyvenime nesusirasiu, niekas manęs nemylės. Po skyrybų jau praėjo metai, bet jis vis tiek man aiškina, kad aš kalta, aš viską sugadinau, aš vaikus sutraumavau“.

Nors vyras visiems sakydavo, kad nori matyti vaikus ir su jais bendrauti, tačiau į Lietuvą, kur dabar gyvena Vaiva su vaikais, atvyksta tik dėl teismo. Negana to, vyras apkaltino moterį vaikų pagrobimu, tačiau jo argumentai nieko neįtikino.

Vaikai, jeigu tik nori, gali pasikalbėti su tėčiu internetu, tačiau, pasak moters, didelio entuziazmo bendrauti iš vaikų nėra:

„Sūnus neturi ryšio su tėvu. Jis netgi jį vadina dėde. Sūnui yra tik 3 metai. Pusę gyvenimo jis gyvena Lietuvoje, o pusę metų tėvas jį tiesiog apeidavo lanku. Sūnui tėvas nekelia jokių emocijų. Kai vyras paskambina, net ne visada nori su juo šnekėti.

O dukrą vyras engia. Dabar dukrai yra 5-eri, jai rožinės spalvos periodas, rūpi vienaragiai, blizgučiai ir panašiai. Dukra norėjo parodyti tėčiui savo blizgantį rankinuką ir batukus, kuriais labai džiaugėsi. Vyras juos pamatęs pasakė, kad tai labai negražu ir dukra neturi skonio. Po to dukra nebenori jam nei nieko rodyti, nei kalbėtis su juo“.


Rašyti komentarą...
M
Marija
2021-03-01 19:33:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tokių istorijų žinau ne viena,tik gaila praleistą tuščiai laiko.Moteris pražysta tada kai ji isiskitia.Ne visada vaiko gimimas gali pagerinti santykius,jei jau būna pašlije.Dažniausia pablogina situacija.Dalvoja,kad santykiai pagerės,juk tai naivų tikėtis.Kai praregėja,tada skirybos.Svarbiausia,kad ji ramei gyvena ir laiminga,
kad yra vaika.Jie yra gyvenimas jei ir stiprybė.Ačiu už gražų pasakojimą.Tegul ji laimingai gyvena su savo nuostabiais vaikais.
Atsakyti
-8

n
nebūtinas
2021-03-01 23:46:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
man jau kyla rimtų abejonių dėl to smurto: kai vyras toks blogas - moteriškė neša kudašių, o ne antrą vaiką jam gimdo.
Atsakyti
-4

E
Etik mat
2021-03-02 02:25:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Grazi moterele,bet etik mat vista ir ta protingesne.kur jas iskasa tokias?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų