Strasbūras – tai prancūzišku subtilumu ir vakarietiška ramybe dvelkiantis miestas. Turistų jame gausu visais metų laikais, gal todėl vietiniai gyventojai taip atlaidžiai šypsosi išvydę su žemėlapiu rankoje besiblaškantį atvykėlį ir geranoriškai atsako net į pačius netikėčiausius klausimus.
Elzaso regione, visai šalia Vokietijos sienos, įsikūręs miestas svečius džiugina ne tik daugybe istorinių epochų menančia architektūra, vaizdingais kanalų peizažais ar jaukių senamiesčio gatvelių vaizdais – šis miestas turi savitą aurą: čia bendrą kalbą suranda aristokratiškieji prancūzai ir emigrantai iš musulmoniškų šalių, Strasbūro gatvėse galima išgirsti kalbant net keliolika pasaulio kalbų, o sutikti praeiviai prancūzų kalbos nemokančiam turistui atsakys vokiškai ar angliškai.
Nuo senovės Romos iki šio dienų demokratijos
Paties Strasbūro miesto istorija susijusi su senovės Romą valdžiusio imperatoriaus Nero Klaudijaus Druso asmenybe, kuris dabartinėje miesto vietoje, kur anuoment buvo keltų kaimas, įsteigė Romos provinciją, kurią pavadino Argentoratum. Amžiams bėgant miestas stiprėjo ekonomiškai, per jį driekėsi sausumos ir vandens keliai bei formavosi savita kultūra, kuri itin traukė novatoriškų idėjų kupinas asmenybes.
Istorinis Strasbūro senamiestis įrašytas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Šis miestas į pasaulio istorija pateko kaip vieta, kurioje prasidėjo spausdinto žodžio sklaida. Būtent Strasbūre 1434-1444 m. gyvenęs Johanas Gutenbergas sukūrė pirmąją pasaulyje spausdinimo mašiną ir šis jo išradimas visiems laikams iš esmės pakeitė knygų spausdinimo istoriją.
Vaikštinėdami senamiesčio gatvelėmis poezijos mėgėjai turėtų prisiminti vieną garsiausių visų laikų vokiečių poetą ir filosofą Johaną Volfgangą Gėtę, kuris studijuodamas šiame mieste susipažino su vieno dvasininko dukra, ir kuriai, kaip teigia J. V. Gėtės kūrybos tyrinėtojai, ir buvo skirtos pačios gražiausios kūrėjo poemos apie meilę.
Vienas labiausiai turistų lankomų miesto statinių – Strasbūro Dievo motinos katedra, vienas įspūdingiausių ankstyvosios gotikos pavyzdžių Europoje. Ten, kur šiandien stovi katedra, senovėje buvo romėnų šventykla, o pačios Dievo motinos šventovės statybos truko apie keturis šimtmečius.
Gyvenimas pagal „vokišką tvarką“
Atrodytų, kad Strasbūre, kur įsikūrę tokios tarptautinės institucijos kaip Europos Parlamentas ar Žmogaus teisių teismas, gyvenimo tempas turėtų būti itin greitas, bet žmonės čia suranda laiko puodeliui kavos jaukioje senamiesčio kavinėje ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad niekas niekur neskuba.
Patys vietiniai juokauja, kad mieste „vokiška tvarka“ ir poilsio laikas yra šventas reikalas. Matyt, šis pasakymas atspindi net tik gyventojų būdą, bet ir gali būti suprantamas tiesiogiai, mat miesto gatvės, aikštės ir parkai sutvarkyti nepriekaištingai, o pagal viešojo transporto tvarkaraščius galima nustatinėti laikrodžius, ko Strasbūrui gali pavydėti daugelis kitų Europos miestų. Mieste puikiai išvystytas tramvajų ir autobusų tinklas, o nemažai miesto gyventojų kasdien į darbą keliauja dviračiais, tad miesto centre įrengta daugybė dviračių „parkavimo“ vietų.
Vyno ir alaus mėgėjams
Strasbūro neišgarsino kokie nors išskirtiniai suvenyrai. Nedidelėse parduotuvėlėse ar iš gatvės prekeivių galima įsigyti mielų smulkmenų, kurios primintų apie viešnagę šiame mieste. Sakoma, kad Prancūziją geriausia pažinti per skonius ir kvapus, tad turistus vilioja mažos jaukios kavinukės, kuriose prie puodelio kavos galima pasivaišinti ir prancūziškomis bandelėmis ar kitais, išskirtinai šioje šalyje siūlomais, gardėsiais.
Kaip ir dera pasaulio vyno sostine tituluojamai Prancūzijai, Strasbūro senamiestyje gausu nedidelių jaukių vyninių, kurių interjeras, rodos, nesikeitė nuo pat atidarymo. Vidun užsukusio svečio skonį neabejotinai patenkins didelė šio gilias vyndarystės tradicijas turinčio krašto vynų pasiūla – nuo lengvų vaisių ir uogų aromatų iki sodrių, pagal seniausias tradicijas gamintų vynų skonių. Senamiestyje įsikūrę ir nemažai specializuotų vyno parduotuvėlių, kurių darbuotojai ne tik patars, kokį vyną įsigyti, bet ir pasiūlys paragauti prieš perkant.
Kelione į Strasbūrą neliks nusivylę ir alaus mėgėjai, mat Elzaso regionas nuo seno garsėja savo aludarystės tradicijomis. Istoriniuose šaltiniuose apie Elzaso žemėse gamintą alų užsimenama dar 1260-aisiais, tad niekas nepaneigs, kad ištobulinti alaus gamybos technologijai prancūzai tikrai turėjo laiko, o juk kitaip ir negalėtų būti, kai nuo alaus mėgėjų meka vadinamos Vokietijos Strasbūras nutolęs vos per kelias dešimtis kilometrų.
