Socialinę iniciatyvą „Kavos galia“ įgyvendina VšĮ „Informacijos kaupimo ir skaidos centras“, kurios steigėja yra Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“. Pasak projekto savanorės Irenos Grigienės, įgyvendinant šią akciją siekiama lavinti intelekto sutrikimų turinčių jaunuolių darbinius įgūdžius ir taip pat didinti visuomenės toleranciją.
I. Grigienė įsitikinusi, kad visuomenė turi dar labai daug stereotipų apie intelekto negalią. Vienas jų – kad šie žmonės negali dirbti. „Norime parodyti, kad gali, ir nemažai, tik reikia pasitikėti jais ir suteikti tokią galimybę“, – sako savanorė.
Pasak I. Grigienės, didelė problema, kad per mažai dėmesio skiriama šių vaikų ir jaunuolių savarankiškumui ugdyti. Mokyklose, ypač specialiosiose, jie nepratinami orientuotis aplinkoje, savarankiškai rasti kelią, yra pernelyg globojami. Namuose taip pat tėvai dažnai savo vaikus pernelyg saugo. Irenos 18-metė dukra Saulė turi Dauno sindromą. Moters teigimu, ji buityje gali išties daug pagelbėti – puikiai moka skusti bulves, gali nuvalyti dulkes, išdžiaustyti ir surinkti skalbinius ir pan. „O kodėl ji negalėtų išmokti virti kavą?“ – retoriškai klausia I. Grigienė. Ir tikrai gali. Tuo jau įsitikino per 4 socialinės iniciatyvos „Kavos galia“ veiklos dienas.
Idėja virti kavą kilo VšĮ vadovei Jurgitai Solodskienei. „Gatvėje pamačiusi mobilius kavos automobilius pagalvojau, kad proto negalią turintys asmenys puikiai pagamintų kavą ir netgi galėtų dirbti tokį darbą, – pasakoja J.Solodskienė. – Projektas gimė palengva. Reikėjo didelių investicijų, todėl teikiau paraišką finansavimui gauti į Europos struktūrinius fondus. Teko palaukti, kol paraiška bus patvirtinta ir pagaliau pasirašysime sutartį. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjungos socialinis fondas. Kelis mėnesius ruošėmės ir pagaliau startavome. Reikėjo pagalvoti apie viską – nuo įvaizdžio sukūrimo (logotipas gimė per naktį) iki kavos puodukų „sijonėlių“ spaudavimo.“ J. Solodskienės teigimu, puikiai sekėsi bendradarbiauti su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri palaiko iniciatyvą ir padeda.
Įgyvendinant socialinę iniciatyvą „Kavos galia“ nupirktas automobilis, į kurį įmontuotas profesionalus kavos virimo aparatas. Pasak idėjos autorės, ilgai svarstyta, koks kavos aparatas labiausiai tiktų proto negalią turintiems asmenims. Profesionaliu aparatu nėra lengva naudotis, reikia pagalbos, tačiau pasidalinus darbais intelekto sutrikimų turintys jaunuoliai ir vieni gali atlikti visą procesą. Pavyzdžiui, Saulei geriau sekasi plakti pieną, o Luka drąsiau gamina juodą kavą. Taip pat labai svarbu pasiskirstyti komandomis ir dirbti po kelias valandas, nes proto negalią turintys asmenys greit pavargsta, jiems reikia daugiau poilsio.
Projektui vadovaujanti Ramunė Lebedytė-Undzienė džiaugiasi, kad iniciatyva pavyko. Moteris prisipažįsta labai nerimavusi, kaip jaunuoliams seksis virti kavą, kaip juos priims visuomenė, bet jau spėjo įsitikinti, kad viskas gerai.
Ramunė kurį laiką gyveno Šveicarijoje. Kai sugrįžo į Lietuvą, sako pamačiusi, kad mūsų šalis sparčiai keičiasi į gera – žmonės daug maloniau, tolerantiškiau priima negalią turinčius žmones. Tuo moteris įsitikino ir dalyvaudama iniciatyvoje „Kavos galia“ – daugelis žmonių, išgirdę, kad kavą verda negalią turintys jaunuoliai, reaguoja džiaugsmingai, iniciatyvą pasveikina. Tiesa, dalis mandagiai padėkoja ir nueina. Tačiau jokių nemalonių replikų, komentarų iki šiol neteko išgirsti. „Manau, kad tolerancijos kitokiems žmonėms tik daugėja, ir labai tikiuosi, kad netrukus jau taps norma, jog ir intelekto sutrikimų turintys jaunuoliai dirba“, – sako R. Lebedytė-Undzienė.
Ramunė pati augina Dauno sindromą turintį sūnų, todėl šiame darbe atsidūrė neatsitiktinai. „Mano 7 metų sūnus labai mėgsta virti kavą, todėl pamačiusi, kad ieškoma žmogaus socialinei iniciatyvai „Kavos galia“, supratau, kad turiu ten būti“, – pasakoja Ramunė. Prisijungdama prie šios iniciatyvos, ji tikėjosi prisidėti prie visuomenės nuostatų kaitos. „Turiu dar 15 metų, kol mano sūnus baigs mokyklą, ir labai tikiuosi, kad per tą laiką užauginsime tokią visuomenę, kurioje ir Dauno sindromą turintys žmonės turės galimybę dirbti“, – dalijasi mintimis moteris.
Jai pritaria ir I. Grigienė. Jos teigimu, šiuo metu ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti Dauno sindromą turinčius žmones, kurie dirba. Vienas iš pavyzdžių – kavinė „Pirmas blynas“. „Tikimės, kad į mus atkreips dėmesį darbdaviai – einant pro šalį ir pamačius, kaip nuoširdžiai mūsų vaikai stengiasi, galbūt kils mintis surasti jiems savo įmonėje darbo“, – dalijasi svajonėmis socialinės iniciatyvos savanorė.
Lukai –22 metai. Pabandžiusi virti į kavą, ji labai pamėgo šį užsiėmimą. Mergina baigė floristikos mokymo programą, dabar mokosi tekstilės, bet kur galėtų dirbti pagal specialybę, neįsivaizduoja. Na, o dirbti bare kavos padavėja ji norėtų. Labiausiai Lukai šis darbas patinka todėl, kad ji labai mėgsta bendrauti, būti tarp žmonių.
Socialinės iniciatyvos „Kavos galia“ automobilis jau lankėsi Sirvydo skverelyje prie Vilniaus Gailestingumo bažnyčios, jį buvo galima pamatyti parodoje „Resta 2019“ Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Šio centro Rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Božena Zaborovska-Zdanovič pabrėžė, kad parodų centras palaiko įvairias socialines iniciatyvas ir mielai prie jų prisideda.
Socialinės iniciatyvos „Kavos galia“ automobilį visus metus galėsite pamatyti įvairiose šventėse, kitose vietose, kur šurmuliuoja daug žmonių. „Mūsų tikslas – kad kuo daugiau jų susipažintų su negalią turinčiais žmonėmis, paragautų jų verdamos kavos ir pagalvotų, kad nėra jokio skirtumo, kas tą kavą padarė, svarbiausia – jos aromatas ir skonis“, – sako R. Lebedytė-Undzienė.
Visi norintys daugiau sužinoti apie šią veiklą, gali stebėti socialiniame tinkle Facebook paskyrą „Kavos galia“, taip pat visi norintys kviečiami savanoriauti.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė
Taip, slaugos paslaugos turi būti užtikrintos.
Priklauso nuo galimybių.
Neturiu nuomonės.
