Dėl buvusio karščio pievose – pajuodavusios bei jau išdžiūvusios žolelės. Žolininkė sako, kad surasti dar visgi galima kraujažolių, kiečių bei kitų žolelių.
„Aišku, galima dar šį bei tą surasti, pavyzdžiui, dar galima rinkti paprastąjį kietį, kuris tikrai puikus vaistas nuo nemigos, gerina virškinimą, puikus prieskonis. Kraujažolių dar galima prisirinkti, taip pat ir dirvinių asiūklių, kurie renkami kiaurą vasarą. Jie tinkami gydant inkstų, šlapimo takų problemas. Paskui ateis šaknų kasimo metas“, – dalinasi ji.
Arbatų nauda
Iš dirvinių asiūklių geriausia daryti arbatą. Tiesa, moteris sako, kad geriausia asiūklį vartoti mišiniuose su kitomis žolelėmis.
„Verdant dirvinių asiūklių arbatą reikėtų juos su kažkuo pamaišyti – kad ir su vaistinėmis ramunėmis ar medetkomis, vienų pačių asiūklių geriau nevartoti.
Medetkos labai saugo nuo uždegimo, onkologinių ligų, sąnarių skausmų. Medetka kartais vadinama karalienė žolių.“
Medetkos gerai gydo žaizdas, raminamai veikia centrinę nervų sistemą, mažina jaudulį, kraujo spaudimą, stiprina širdies darbą, malšina skausmą. Geriamieji medetkų preparatai skiriami sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.
Žolininkystės žinovė primena, kad dabar dar žydi ir mėtos – jos gerina virškinimo veiklą, gali padėti nuo galvos skausmo, sutelkti dėmesį. „Mėtos vartotinos ir nuo nervų, isterijų, nerimo, ir nuo nuovargio. Taip pat tuoj prinoks ir šeivamedžių, šermukšnių uogų, tikrų vitaminų šaltinių.“
Naudingos ir dilgėlių sėklos
Kadangi dabar nebe dilgėlių žydėjimo metas, visą dilgėlę vartoti jau nebėra taip naudinga. Giedrė Bružienė pažymi, kad dabar galima prisirinkti dilgėlių sėklų, kurias galima naudoti kaip prieskonius patiekaluose.
„Dilgėlės labiausiai vartotinos pavasarį, kai jos dar turi violetinio atspalvio, tada jos šviežios ir labiausiai tinkamos. Dabar prisirinkime jų sėklų, jas galima su medumi susimaišyti ir turėti tokią savotišką „chalvą“, kurią žiemą pavalgykime retsykiais po šaukštelį. Dilgėlių sėklų žiemą dėti į sriubas, įvairias salotas kaip prieskonį. Jos stiprina kraujotaką“, – kalba moteris.
Pačioje dilgėlėje yra didelis kiekis geležies, kuris svarbus sergant mažakraujyste, gydo alerginius odos bėrimus ir nervinės kilmės egzemą. Dilgėlė stiprina inkstus bei kepenis, padeda pašalinti kenksmingas medžiagas. Ši vaistažolė naudinga, nes suteikia organizmui mineralinių medžiagų, mažinančių skausmą bei uždegimą.
Taip pat žolininkai pažymi, kad dilgėlių sėklose yra beveik tris kartus daugiau vitamino C nei citrinose.
Kada rinkti vaistažoles?
Renkant vaistažoles reikia prisiminti, kad jos renkamos turėtų būti kuo švaresnėse vietose, atokiau nuo kelių ar purškiamų laukų, fabrikų. Susiruošus rinkti žolelių geriausia tai daryti vidurdienį.
„Nereikia rinkti vaistažolių, kai yra rasa. Augalas neturi būti šlapias, kitaip džiūdamos gali supelyti. Jei tikėtume įvairiais prietarais, vaistažoles reiktų rinkti apsirengus šviesiais rūbais, rinkti vienu metu tik vienos rūšies vaistažolę“, – teigia žolininkė.
Žoleles džiovinti geriausia gerai vėdinamose patalpose, ne ant tiesioginių saulės spindulių, bet pakankamai šiltoje ir sausoje vietoje.
