Pirmasis ir vienas lengviausių darbų – nugrėbti senus, pūvančius lapus, jei nepadarėte to rudenį. Šis darbas yra vienas paprasčiausių būdų gerokai sumažinti ligų plitimą sode, o sugrėbti lapai pravers ir įrengiant šiltlysves.
Antrasis darbas, kurio būtina neužmiršti vejos vėdinimas. Dažnai mindant žolę, suspaudžiamas dirvožemis, vanduo sunkiau susigeria į gruntą ir kaupiasi paviršiuje. Dėl susikaupusio vandens augalams ima trūkti deguonies, prasčiau auga jų šaknys, suprastėja dirvos vėdinimas (aeracija). To padarinys – didesnis dirvos rūgštingumas, pradėjusios augti samanos, susidarantys kupstai ir vešančios piktžolės, todėl vejos aeravimas itin svarbus.
Specialiais prietaisais – mechaniniais, elektriniais ar akumuliatoriniais aeratoriais – išpjaunamos įvairaus gylio durtinės arba pjautinės duobutės, pagerinančios dirvos struktūrą ir deguonies patekimą į šaknų zoną. Po aeracijos veja tampa dekoratyvesnė, atsparesnė sausrai, ligoms ir mindžiojimui, taip pat geriau įsisavina trąšas, tad pagerėja sąlygos žolei augti.
Aeruoti veją patariama bent kartą per metus, esant sausoms oro sąlygoms, kai dirva sušyla iki +10 laipsnių. Prieš aeravimą patariama veją nupjauti, paliekant 2-3 cm aukštį. Taip pat iššukuotą sausą žolę svarbu nuo vejos paviršiaus surinkti.
Kovo mėnesio pabaiga ir visas balandžio mėnuo – palankus laikotarpis trečiam vejos puoselėjimo darbui – reguliariam tręšimui mineralinėmis trąšomis. Šios trąšos prailgina žolyno amžių ir padidina žolių atsparumą sausrai, todėl veja lieka geros būklės, net jei dirvoje trūksta drėgmės. Taip pat trąšos padeda naikinti piktžoles ir samanas, slopina ankštinių žolių augimą.
Ilgainiui, kuomet kieme žolė ims žaliuoti, pasirūpinkite veja ir išnaikinkite samanas. Rekomenduojama naudoti trąšas, papildytas geležimi. Jos ne tik patręš, bet ir išnaikins samanas. Be to, atkreipkite dėmesį, jog svarbu netręšti tarp betoninių ir panašių paviršių, kad šie neparuduotų, o dažnai samanojančias ir užmirkti mėgstančias vietas patariama kalkinti.
