REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vasariški orai ne tik džiugina, bet ir palieka raudonus pėdsakus ant kūno – odos nudegimus. Kol tikrai ne kiekvienas prisimena dažnai ir gausiai teptis SPF kremais, specialistai pabrėžia, kad vien išorinio dėmesio nepakanka.

Vasariški orai ne tik džiugina, bet ir palieka raudonus pėdsakus ant kūno – odos nudegimus. Kol tikrai ne kiekvienas prisimena dažnai ir gausiai teptis SPF kremais, specialistai pabrėžia, kad vien išorinio dėmesio nepakanka.

REKLAMA

Iki šiol pagrindinius laurus už pagalbą palaikant normalią širdies veiklą, normalų kraujospūdį, normalią smegenų funkciją ir regėjimą rinkdavusios Omega–3 riebalų rūgštys sulaukė naujo susidomėjimo – Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, porą mėnesių vartojant po 4 gramus EPA (vienos iš rūgščių) oda tampa net 136 proc. atsparesnė saulės nudegimams, rašoma pranešime spaudai.

Apie tai, kas padeda odai geriau draugauti su saule, ilgiau išlikti elastingai, gražiai rudai įdegti bei kokias klaidas daro saulės mėgėjai – pokalbis su dermatovenerologe Agne Bartkevičiūte.

REKLAMA
REKLAMA

Odos priešų sąrašas – labai ilgas

Odą sudaro trys sluoksniai – viršutinis epidermis arba antodis, tikroji oda ir poodis. Per 26–28 dienas pasikeičia visi penki epidermio sluoksniai. Viršutinis, raginis epidermio sluoksnis yra pusiau laidus, hidrofobinis sluoksnis, apsaugo iš išorės nuo mikroorganizmų, vandens, chemikalų, ultravioletinių saulės spindulių (UVS). Raginis sluoksnis yra padengtas apsauginiu rūgštiniu sluoksniu (pH 5,7), kurį sudaro prakaitas, sebumas, odos mikrofloros irimo produktai – tai leidžia palaikyti odos paviršių drėgną, lygų, neleidžia augti patogeniniams mikroorganizmams. Epidermio keratinocitai gamina antimikrobinius peptidus (pvz. žmogaus beta–defensinas), kurie apsaugo odą nuo infekcijos. 

REKLAMA

Kaip pabrėžia dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė, odos būklei įtakos turi tiek išoriniai faktoriai, tiek vidiniai. 

„Išoriniai – kaip minėti mikroorganizmų (bakterijų, virusų), alergenų, dirgiklių, UVS poveikis, mityba, todėl labai svarbu palaikyti reikiamą odos pH naudojant specialias priemones ir išlaikant odos drėgmę, naudoti kremus su SPF 50+ ar daugiau, subalansuotai maitintis. Vidiniai veiksniai, kaip genetika, hormoniniai pokyčiai, medžiagų apykaitos ligos, pvz., cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimas, taip pat turi reikšmingos įtakos. 

REKLAMA
REKLAMA

Paveldėta struktūrinio odos baltymo filagrino stoka lemia odos jautrumą ir polinkį į sausumą. Tokia oda žymiai jautriau reaguoja į stresą ir išorinius veiksnius, todėl svarbu kasdien tinkamai ja rūpintis. Hormoniniai pokyčiai paauglystės metu didina aknės atsiradimo riziką, nėštumo metu suaktyvėja melanino – tamsios spalvos pigmento, suteikiančio odai spalvą, gamyba, todėl gali atsirasti melazma vadinama hiperpigmentacija. Svarbu paminėti ir moteriškus hormonus – estrogenus, kurių kiekio organizme sumažėjimas dėl biologinio amžiaus neigiamai veikia odos drėgmės pusiausvyrą, vystosi odos atrofija, mažėja elastingumas“, – vardijo gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Odą žaloja dvi esminės klaidos

Paklausta apie esminę klaidą, kurią daro daugelis saulės vonios mėgėjų, gydytoja nė nemirkteli – tai vengimas tepti kremą su SPF 50+ ar daugiau. 

„Ultravioletiniai B tipo spinduliai (UVB) sukelia ūmines reakcijas – odos nudegimus, lemia odos pigmentaciją, slopina vietinį odos imunitetą, ir lėtines – skatina odos onkologinių ligų išsivystymą, lemia senėjimą. Vasaros sezonu svarbu nepamiršti, jog UVB praeina vandenį, tad nudegimai galimi ir besimaudant jūroje ar kitur. 

Aktuali tema – fotosenėjimas – ultravioletinės spinduliuotės sukeliami lėtiniai odos pakitimai. Nuolatiniame spindulių poveikyje oda greičiau raukšlėjasi, sausėja, didėja jos pigmentacija. Šį procesą skatina tiek UVB spinduliai, kurie pažeidžia riebalinį odos sluoksnį, tiek UVA, kurie stiprina pastarųjų poveikį ir ardo jungiamąjį audinį. Kitas svarbus neigiamas UV spinduliuotės poveikis – fotoimunosupresija, arba kitaip tariant spindulių sukeltas vietinio imuniteto slopinimas, išsivystantis dėl mažėjančio Langerhanso (odos imuninių) ląstelių kiekio ir sukeliantis lūpų pūslelinę“, – pasakojo Primum Estetica direktorė.

REKLAMA

Vis dėlto, A. Bartkevičiūtės teigimu, opiausia ir didžiausią pavojų sveikatai kelianti problema – UV spindulių provokuojami onkologiniai procesai odoje (fotokarcinogenezė), kurie skatina dviejų pagrindinių odos vėžio grupių darinių atsiradimą: melanomos ir nemelanominių odos vėžių (pvz.: bazinių ląstelių karcinomos, plokščialąstelinės karcinomos ir kt.)

„Nustatyta, kad UV spinduliuotė sukelia beveik 65 proc. melanomos ir 90 proc. nemelanominių odos vėžių susirgimų. Siekiant išvengti ar bent jau sumažinti visų išvardintų odos būklių pasireiškimo riziką svarbiausia yra tinkama apsauga nuo saulės. Svarbu vengti saulės kaitos nuo 10 iki 16 val., o jei tai neįmanoma – naudoti kremą su SPF.

REKLAMA

SPF dydis nurodo, kokio stiprumo apsaugą nuo ultravioletinių B tipo spindulių odai suteikia apsauginis kremas. Visi dydžiai, esantys virš trisdešimties, užtikrina daugmaž panašaus lygio apsaugą, t.y. blokuoja 97–98 proc. saulės spindulių. Kadangi kremuose esančios medžiagos gali būti skylančios saulės poveikyje, rekomenduojama persitepti apsauginiu kremu kas 2 valandas. Reikėtų rinktis priemones, skirtas plataus spektro apsaugai, tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių ir būtinai tepti dažnai praleidžiamas vietas: sritį apie akis, ausis, lūpas, skalpo, kaklo bei galūnių odą“, – vardijo dermatovenerologė.

Dar viena esminė klaida – odos drėkinimo ir antioksidantų stoka. Pašnekovės teigimu, odos drėgmės išlaikymui vasarą rekomenduojama rinktis lengvesnės konsistencijos drėkinamuosius kremus, fluidus ar gelius su skirtingos molekulinės masės hialurono rūgštimi, kolagenu, šlapalu ir kitomis medžiagomis. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Svarbus vidinis veiksnys odos drėkinimui yra geriamo vandens suvartojimas, todėl svarbu nepamiršti su savimi visada turėti buteliuką vandens. Minint antioksidantus – jų vartojimas vasarą itin aktualus, kadangi aktyvūs UV spinduliai skatina laisvųjų radikalų gamybą, kurių tam tikras kiekis organizme yra reikalingas, nes saugo organizmą nuo virusų bei bakterijų, naikina pakitusias ląsteles, tačiau pernelyg didelis jų kiekis skatina oksidacinio streso išsivystymą, kurio metu laisvieji radikalai neigiamai veikia odos lipidus bei baltymus, ardo ląstelės DNR grandis, todėl didėja odos vėžio išsivystymo rizika. 

Organizme būtinas balansas tarp laisvųjų radikalų ir antioksidantų. Laisvųjų radikalų vystymąsi lemia UV spinduliai, stresas, rūkymas, nuovargis. Jeigu organizme nėra pakankamo antioksidantų kiekio, laisvieji radikalai nėra neutralizuojami, todėl būtina juos vartoti tiek su maistu, maisto papildais, tiek esančius kosmetinėse priemonėse. Vasarą odai būtinas vitaminas C, vitaminas E, kofermentas Q10, taip pat ir Omega polinesočiosios riebalų rūgštys. Antioksidantai tiesiogiai veikia lėtindami senėjimo procesus, padeda kovojant su uždegiminėmis veido ligomis kaip aknė, mažindami pigmentinių dėmių atsiradimą ir veikdami priešuždegimiškai“, – aiškino pašnekovė.

REKLAMA

Tyrimas: akivaizdi Omega-3 nauda odai

Dermatologų rūpestį dėl per mažai, per retai ar išvis nenaudojamos apsaugos nuo saulės papildo įdomus mokslinis tyrimas, kuriame pabrėžiama, kad sveikai, elastingai odai sukurti vien kremų nepakanka. 

Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrime teigiama, kad vietinis kremas nuo saulės yra nepakankama priemonė kovojant su pernelyg dideliu UVS poveikiu. Nauji fotoapsaugos metodai taikomi kaip papildomos priemonės, didėja susidomėjimas sisteminės fotoapsaugos galimybėmis naudojant natūraliai gaunamas maistines medžiagas. Omega–3 polinesočiosios riebalų rūgštys yra daug žadančios kandidatės, galinčios apsaugoti odą nuo UV spindulių pažeidimų įvairiais būdais. 

REKLAMA

Tyrimo duomenimis, Omega–3 riebalų rūgštys, ypač EPA, gali sumažinti UV sukeltą odos uždegimą, be to, gali pasiūlyti apsaugą nuo fotoimunosupresijos, fotokarcinogenezės, fotosenėjimo ir jautrumo šviesai sutrikimų. Pabrėžiama, kad tik kombinuota apsauga – gaunant pakankamai Omega-3 ir naudojant standartines vietinės apsaugos nuo saulės priemones galima optimizuoti odos apsaugą nuo žalingų saulės spindulių. 

Išvadose teigiama, kad porą mėnesių vartojant po 4 gramus EPA oda tampa net 136 proc. atsparesnė saulės nudegimams, lyginant su nevartojančiais omegų–3 papildomai. Aprašyti tyrimai, kuriuose dėmesys kreiptas ir į išorinę Omega-3 pagalbą odai. Viename teigiama, kad lokaliai ant odos tepamas sardinių aliejus (kuriame gausu EPR ir DHR rūgščių) net ketvirtadaliu sumažino eritemos požymius. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus?

Stiprumas. Ypač didelis kiekis omega-3 padeda efektyviau pasiekti sveikatos tikslų. Pavyzdžiui, vos pusėje arbatinio šaukštelio „FJØRD Strong Omega-3“ žuvų taukuose – net 1645 mg Omega-3 rūgščių, 1 kaps. – 700 Omega-3. Teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant 250 mg EPR ir DHR;  3 g EPR ir DHR; 2 g EPR ir DHR; 250 mg DHR. Papildomai per parą suvartojamas bendras EPR ir DHR kiekis neturi viršyti 5 g. 

Skonis. Galima įsigyti žuvų taukų be žuvies skonio.

Žuvies rūšis. Geriau rinktis tuos papildus, kurie išgauti iš laukinės smulkios, riebios žuvies, pavyzdžiui, ančiuvių - juose natūraliai omega-3 kiekis yra vienas didžiausių. 

Sertifikuota kokybė. Patariama rinktis tokius, kurie atitinka 5* tarptautinio žuvų taukų standarto IFOS (International Fish Oil Standards) įvertinimo kriterijus. Pirkdami žuvų taukus visada atkreipkite dėmesį į jų skaidrumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų