Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, visame pasaulyje daugiau nei 125 mln., o Lietuvoje per 120 tūkst. žmonių išgirsta šią diagnozę.
„Sergantieji žvyneline kenčia dėl diskriminacijos, bet dažnai negauna jiems reikalingų gydymo paslaugų ir turi mažesnes galimybes dirbti vien dėl to, kad serga tokia liga.
Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama palengvinti sergančiųjų kasdienybę, rūpinasi sklandžia vaistų kompensacija. Jau dabar yra galimybė parinkti labiausiai tinkančius vaistus pacientui, prieinama biologinė terapija. Padaryta jau nemažai, bet visada yra kur tobulėti“, – sako ministras A. Veryga.
Dermatologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos valdybos narė, iniciatyvos „Švari oda“ sumanytoja Agnė Bukartaitė sako, kad sergantys žvyneline susiduria ne tik su fizinėmis problemomis.
„Tokiomis kaip niežulys, trūkinėjanti, pleiskanojanti, pažeista ir sausa oda, bet ir su socialinėmis kliūtimis, tokioms kaip, stigmatizavimas, diskriminacija ir negatyvus visuomenės požiūris.
Taip yra dėl to, kad daugelis bijo užsikrėsti žvyneline, jei bus šalia sergančiojo, paduos jam ranką, tačiau mokslas jau yra įrodęs, kad tai nėra užkrečiama liga“, – pastebi A. Bukartaitė.
VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė Jūratė Grigaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug trečdalis žmonių, sergančių žvyneline, taip pat serga širdies ir kraujagyslių ligomis, psoriaziniu artritu – labai skausminga ir sunkią negalią sukeliančia uždegimine sąnarių liga.
„Žvynelinė visuomenėje yra paprastai suvokiama kaip liga, nekelianti tiesioginio pavojaus gyvybei ir dažnai nesureikšminama kaip kitos ligos. Tačiau šis susirgimas sukelia ir psichologines problemas, apie kurias visuomenė nepagalvoja.
Dažna baimė, sergantiesiems būti atstumtiems ir pažemintiems dažnai sukelia psichosocialines problemas, tokias kaip nerimas, žema savivertė, depresija, intymumo problemos ir net gali prisidėti prie minčių apie savižudybę formavimosi“, - pasakoja dermatovenerologė J. Grigaitienė.
Anot jos, turima vis daugiau įrodymų, kad ši liga susijusi su sunkiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, kepenų ligos, depresija ir nutukimas.
Jau kuris laikas vis grasiau kalbama apie tai, kad jei žmonėms su negalia gali prireikti trapo, norint patekti į visuomeninę įstaigą, taip žvyneline sergantiesiems reikalingas veiksmingas gydymas, kuris padėtų jiems valdyti ligą ir sumažintų tiek fizines, tiek socialines problemas, trukdančias jiems lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Pasak profesorės Matildos Bylaitės-Bučinskienės, žvynelinei iš pradžių taikomas vietinis gydymas – vandens procedūros, įvairūs tepalai.
„Jei jų nepakanka, skiriama šviesos terapija, priešuždegiminiai vaistai. Jei ir tai neefektyvu, sergant sunkia žvynelinės forma skiriama biologinė (dar kitaip vadinama taikinių) terapija. Pastarąją Lietuvoje šiuo metu gali skirti tik gydytojų konsiliumas trečio lygio ligoninėse“, – pastebi profesorė.
M. Bylaitė-Bučinskienė priduria, kad naujausi imuninės sistemos tyrimai skatina kurti naujus biologinius vaistinius preparatus, kurie veikia ligą sukeliančias priežastis ir leidžia geriau valdyti ligos požymius ir simptomus.
Minint pasaulinę žvynelinės dieną, spalio 29-ąją, medikai akcentuoja, kad ši liga yra lėtinė, visą gyvenimą trunkanti, neužkrečiama, nepagydoma, bet ir luošinanti liga. Pastebėjus bet kokius odos pakitimus, visi žmonės raginami kuo greičiau pasikonsultuoti su daktaru dermatologu. Jis paskirs reikiamus tyrimus, tiksliai diagnozuos ligą ir rekomenduos tinkamiausią gydymą.
