Naujos atliekų konteinerių aikštelės šalia daugiabučių – iššūkis ne tik neįgaliesiems

Skaityk lengvai

Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose sparčiai įsibėgėja modernių, pusiau požeminių šiukšlių konteinerių įrengimas. Nauji konteineriai talpesni, gilesni, todėl saugiai izoliuotos atliekos žemesnėje temperatūroje lėčiau ges, neskleis blogo kvapo, nebus taip lengvai išmėtomos. Tai neabejotinai pranašumas kuriant tvarkingesnį miestą, tačiau kol valdininkai vardija privalumus, neįgalieji suka galvą, kaip spręsti su šiais pakeitimais susijusius nepatogumus.

Judėjimo negalią turinti Diana gyvena Pilaitėje. Atsiradus naujiems konteineriams, neįgaliojo vežimėliu judanti ir viena gyvenanti moteris negali pati prie jų privažiuoti. Nors ir padaryta nuovaža, tačiau ji per stati ir neįveikiama. „Su tokiu nuolydžiu bet kada ne tik ratai gali pakibti, bet ir vežimėlis nuvirsti, – nerimauja moteris. – Elektriniai rateliai tokios nuovažos net neįveiks, o su paprastu reikalingos laisvos rankos, kad galėtum stumti stipriai. O kur laikyti šiukšles? Gali pasidėti šalia ir bandyti užvažiuoti, bet tada jų neįmanoma bus pasiekti. Čia gelbsti tik mano liežuvis – palaukiu, kol žmonės eis pro šalį, ir paprašau išmesti. Bet kartais laukti tenka ilgai ir, deja, ne visada žmonės yra geranoriški.“

REKLAMA

Vardydama naujosios tvarkos trūkumus, Diana atkreipia dėmesį į tai, kad netoliese yra naujų namų konteinerių aikštelės, kurios įrengtos, kaip ir daugumoje naujos statybos vietų, nekilnojamojo turto projektų vystytojų iniciatyva. Čia iš karto tinkamai pasirūpinama patogia aikštele visiems gyventojams, jose net yra vedimo takeliai neregiams ir silpnaregiams. „Ten nėra nieko ypatingo, ko nebūtų įmanoma įrengti visose miesto vietose centralizuotai – patogus privažiavimas, užsifiksuojantis konteinerio dangtis, kurį paprasta pasiekti“, – vardija Diana.

Būsimų aikštelių planai aplenkė neįgaliuosius

Lietuvos žmonių su negalia sąjungą (LŽNS) pasiekė ne vienas panašus nusiskundimas. LŽNS projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė tvirtina, kad akivaizdu, jog nebuvo apgalvota, kaip užtikrinti, kad ne tik neįgalieji, bet ir sunkiau vaikštantys ar žemaūgiai žmonės galėtų pasiekti konteinerius ir savarankiškai išmesti atliekas. G. Žemaitytė teigia, kad vienur prieinamumą sunkina nepatogus privažiavimas vežimėliais, vaikštynėmis, nėra įrengtos reikalingos nuovažos, palikti laipteliai, borteliai, kitur, jei nuovažos ir yra, prie pačių konteinerių įrengta aikštelė per maža, kad joje tilptų ir galėtų laisvai judėti vežimėlis ir kad būtų lengvai pasiekiamas kiekvienas konteineris. Net ir privažiavus prie konteinerio atliekas išmesti sunku, nes konteinerių dangčiai neretai atidarius neužsifiksuoja, tenka viena ranka prilaikyti dangtį, o jis dažnu atveju būna per aukštai, kai kuriems žmonėms per sunku iškelti abi rankas tokiame aukštyje.

Vis dėlto daugiausia nusiskundimų išgirstama dėl naujų konteinerių vietų, kurios yra per toli, kai kur iki konteinerio reikia nukakti 100 metrų. Įveikti tokį atstumą savarankiškai su savimi tempiant nemenkai sveriantį atliekų kibirą ar maišą yra iššūkis ir neįgaliesiems, ir senjorams, ir po įvairių traumų sunkiai vaikštantiems žmonėms, kurie gyvena vieni ir kuriems kaskart ką nors kviestis į pagalbą sudėtinga.

REKLAMA

G. Žemaitaitytė neslepia nusivylimo, kad neįgalieji palikti užribyje, nes esama situacija neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane išdėstytos vienos pagrindinių nuostatų. Joje tvirtinama, nauja komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą ir prieinamumą ir kad ji turi atitikti aplinkos apsaugos techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Norint užtikrinti tokią aplinką neįgaliesiems, pirmiausia būtina įsigilinti į jų galimybes ir tik tada priimti sprendimus. Tačiau, kaip teigia G. Žemaitaitytė, dažnu atveju elgiamasi atvirkščiai. „Kaip pasakoja į mus besikreipiantys neįgalieji, įrengiant aikšteles su jais niekas nebuvo derinama. Kai žmonės pamatydavo, kad aikštelės jau įrengiamos, belikdavo laukti rezultato“, – pasakoja LŽNS atstovė.

Ji sako, kad su šia problema susidūrė ir pati: „Gyvenu Pilaitėje, čia yra namų, specialiai pritaikytų judėjimo negalią turintiems žmonėms, dalis iš jų gyvena vieni, savarankiškai, nes yra prisitaikę aplinką. Kai rinkausi būstą, vienas iš kriterijų ir buvo tai, kad nebūtų kliūčių savarankiškai vežimėliu privažiuoti prie konteinerių ir patogiai išmesti atliekų. Deja, įrengus naujus konteinerius, sąlygos pasikeitė. Gali kiek nori stengtis gyventi savarankiškai, bet kažkas ima ir viską apverčia“, – neslepia apmaudo projektų koordinatorė.

Problemas stengiamasi spręsti

Dėl neįgaliesiems nepalankios naujos tvarkos G. Žemaitaitytė dar praėjusių metų spalį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta spręsti klausimus, susijusius su pusiau požeminių konteinerių projektų derinimu, naujų vietų parinkimu, perkėlimu, plėtra ir statyba. Šių metų balandžio mėnesį savivaldybėje buvo surengtas ir susitikimas su atsakingais atstovais, kurie pažadėjo atsižvelgti į nepatogumus ir juos ištaisyti. Šiandien kai kur situacija pagerėjo, atlikti reikalingi pakeitimai, tačiau problema vis dar išlieka, minėtos aikštelės Pilaitėje taip pat iki šiol nesutvarkytos.

REKLAMA

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektų vadovas Darius Radvila ramina, kad jau suplanuota koreguoti ne tik šios, bet ir kitų aikštelių prieinamumą. Jis taip pat ragina visus, ne tik neįgaliuosius, kilus neaiškumų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę el. paštu [email protected] ir peržiūrėti būsimų aikštelių projektą ar jau įrengtų konteinerio vietų tvarkymo darbų planą.

Kaip teigia D. Radvila, Vilniuje jau įrengtos 285 aikštelės, gauti statybos leidimai dar 261 aikštelei ir artimiausiu metu bus pradėti darbai. Iki 2020 metų vidurio planuojama įrengti apie 780 aikštelių, tad kol didžioji konteinerių dalis tik laukia savo eilės, pats laikas koreguoti, kas ne taip. „Išsiuntėme atnaujintą informaciją apie būsimų aikštelių įrengimą seniūnams, bendrijų pirmininkams, namų administratoriams, kad jie galėtų mums iš anksto perduoti savo pastebėjimus, padėsiančius gerinti prieinamumą prie konteinerių visiems gyventojams, nes kiekvienas atvejis skirtingas“, – sako D. Radvila.

VAATC projektų vadovo teigimu, jeigu įrengiamos beveik 12 kv. m aikštelės sutampa su šaligatviu, projektuotojai nesirūpina prieinamumu neįgaliesiems, nes už šaligatvių prieinamumą atsakingas savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius, tokiu atveju reikia kreiptis į jį. O jei prie aikštelės yra bortelis arba jei aikštelė nesujungta su šaligatviu, galima viską sutvarkyti, padaryti nuolydį, dangas sutvarkyti taip, kad jos būtų ištisinės.

Sudėtingiau išspręsti atstumų iki aikštelės problemas, o kai kuriems gyventojams šis atstumas nemenkai padidėjo. Aikštelės vietą parinkti nėra taip paprasta, nes tenka atsižvelgti į daugybę aspektų. „Miestas gana tankus, tad atstumo niekaip negalėsime pakeisti, – teigia D. Radvila. – Visos aikštelės daromos taip, kad netrukdytų požeminėms šildymo, dujų, nuotekų, elektros ir kitų tinklų komunikacijoms. Taip pat turime laikytis Aplinkos ministerijos reikalavimų, kuriuose numatyta, kad konteineriai negali būti rengiami arčiau nei 10 metrų nuo namo, o atstumas nuo namo kampo iki konteinerio neturi viršyti 100 metrų. Taip pat privalome atsižvelgti ir į gyventojų skaičių, namų grupės išmetamų atliekų kiekį. Kur įmanoma, konteinerius stengiamės įrengti senose vietose, tačiau jos privalo būti pasiekiamos ir atliekų surinkimo transportui.“

REKLAMA

Dar vienas nepatogumas – neužsifiksuojantys konteinerių dangčiai. Pasak D. Radvilos, taip yra dėl to, kad konstrukcijoje esanti guminė detalė nuo dažno darinėjimo atsilaisvina ir nebelaiko dangčio. Kartais net pačių gyventojų prašoma taip nutikus ją priklijuoti. „Kai skelbėme viešąjį konkursą, ieškojome tokio gamintojo, kuris mums pasiūlytų konteinerį su funkcionalesniu dangčiu ir žemesne rankena, patogesne naudoti žemaūgiams ar neįgaliesiems. Deja, tokio tiekėjo neatsirado“, – aiškina D. Radvila.


Rašyti komentarą...
M
Marabu
2019-07-06 13:34:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
"kaliekos" gauna specialiųjų poreikių išmokas ir tokius darbus už juos turi atlikti tam specialiai pasamdytas žmogus,o jeigu jis nenori samdyti padėjėjo tai tegul tyli.Nors rėkia čia daugiau "žurnaliūgos",nes jiems reikia sensacijų pigių greit randamų.Gal geriau rašykit kaip taškomi,be reikalo valstybės pinigai.Nors čia jau ne kiekvieno "žurnaliūgos"nosiai,čia reikia paprakaituoti,o apie "kaliekas" be problemų.
Atsakyti
0

T
Tina
2019-07-07 10:12:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
O sunkiausia gyventi ir šiukšles išmesti moraliniam "kaliekai"... Tai jau nebepagydoma. Belieka egzistuoti ir laukti kol kas ateis ir išmes kartu su šiukšle
Atsakyti
-1

J
Jonis
2019-07-07 11:29:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kai palieka atdarus ne visi sugeba uždaryti ir vėjas laužo ,ir lietus lyja.Užsifiksuojantys buvo iššsyk.Koregavo kai pamatė kas dedasi
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų