Pašnekovė sutiko savo jautria istorija pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais ir siuntė jiems svarbų perspėjimą.
„Iki aneurizmos plyšimo jokių nusiskundimų savo sveikata neturėjau. Galvos man kažkaip ypatingai neskaudėdavo. Aišku, jeigu koks virusas, tai būdavo, kad paskauda, bet tai tikrai nebuvo dideli skausmai.
O kalbant apie simptomus, kurie būtų parodę ligą, nieko nebuvo. Aš netgi dirbau skyriuje, kur operuodavo aneurizmas, matydavau tuos dalykus, bet su savimi to nesiejau.
Metus atidirbau tame skyriuje, tada mane ištiko bėda, o po to dar septynerius metus ten pradirbau. Tad moterytes ar vyrus, kurie atvykdavo dar su neplyšusiomis aneurizmomis, ramindavau, sakydavau, kad va, aš pavyzdys, kad viskas gali būti gerai“, – pasakojo Jolanta.
Skausmas priminė smarkų smūgį per galvą
Pasiteiravus Jolantos, ar ji prisimena tą lemtingą dieną, kai plyšo aneurizma, ji patvirtino – prisimena kuo puikiausiai.
Pašnekovė pasakojo, kad tądien nieko neįtardama keliavo pasisvečiuoti pas kaimynę, o bėda ištiko grįžtant namo, laiptinėje.
„Tai buvo sekmadienis, kovo 19 diena. Aš nuėjau pas kaimynę, kurios laiptinėje durys yra priešais manąsias.
Mes pasikalbėjome, nieko nejaučiau ir po kokios valandos ėjau namo. Dariau savo buto duris ir man tarsi su kokiu stipriu daiktu trenkė per galvą“, – staiga pervėrusį skausmą apibūdino pašnekovė.
Ji pasakojo, kad po to visa, kas vyko, jau buvo gana miglota. Anot jos, sąmonė tai atsirasdavo, tai dingdavo, tad ne visas detales prisimena.
Vis tik ji pasidalijo tuo, ką prisiminė. Pasak jos, visa laimė, kad namuose buvo vyras, antraip ši istorija būtų galėjusi pasibaigti kur kas liūdniau.
„Aš sukniubau, atsidariau duris, nuėjau dar iki kambario ir nukritusi ant lovos praradau sąmonę. Man ta sąmonė momentais atsirasdavo, o kitais pradingdavo.
Per tą laiką vyras iškvietė greitąją pagalbą. Iš tiesų, jeigu būčiau buvusi viena namuose, kažin ar dabar kalbėčiausi su jumis“, – susimąsčiusi nutilo Jolanta.
Ligoninėje patvirtino – Jolantai plyšo smegenų aneurizma
Kaip pasakojo su liūdna patirtimi susidūrusi vilnietė, atvykę medikai tikriausiai suprato, kas jai nutiko. Jolanta aiškino, kad jie į situaciją pažvelgė tikrai ne pro pirštus ir skubiai moterį išvežė į ligoninę.
„Iš skyriaus pas mane atėjo mano budinti kolegė slaugytoja, tada keliavau pas gydytojus, buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri parodė, kas atsitiko...
Tuomet man buvo atlikta operacija. Ligoninėje gulėjau praktiškai tris savaites, nes man tada klaikiai skaudėjo galvą“, – dalijosi ji.
Pasakodama apie skausmą Jolanta sakė, kad tokio stipraus galvos skausmo ji anksčiau nebuvo jutusi. Visa tai – kraujo išsiliejimo į smegenis pasekmė.
Pasak pašnekovės, tuo metu jai kasdien leisdavo nuskausminamuosius, kurie padėjo ištverti sunkų laiką.
Neilgai trukus po išleidimo iš ligoninės, Jolanta keliavo į Druskininkus reabilitacijai. Ten jos gydymas truko tris savaites.
„Vėliau grįžau namo, darbe iš viso nebuvau apie du mėnesius. Daugiau jokių skausmų nebejaučiau, aneurizma daugiau neplyšo.
Tiesa, iš pradžių, po sanatorijos, dar man „pašokinėdavo“ spaudimas, bet tai, matyt, buvo susiję su psichosomatika, tad save nuraminau. Praėjus dar trims metams po operacijos man buvo įdėtas stentas“, – aiškino pašnekovė.
Siuntė svarbią žinią visiems
Prabėgus aštuoneriems metams po aneurizmos plyšimo Jolanta įvykį prisimena kaip blogą sapną. Ji pasakojo, kad labiausiai dabar džiaugiasi tuo, kad viskas gerai.
Pasak jos, liekamųjų reiškinių po aneurizmos plyšimo nebuvo, ji vis dar gali dirbti fizinius darbus. Vis tik pašnekovė pabrėžė tai, kad savo istorija dalijasi tam, kad visi tie, kurie žino, kad turi aneurizmas, suklustų.
„Jeigu taip nutiktų, kaip man, kai jau plyšta aneurizma, tai iškart reikia kviesti greitąją ir važiuoti į ligoninę.
O tiems, kuriems aneurizma neplyšta arba jie nieko nejaučia ir jiems nustatoma aneurizma, būtina kreiptis į intervencinį radiologą arba į neurochirurgą. Reikia stebėti, žiūrėti aneurizmą ir kol ji neplyšusi – dar galima tvarkytis ir ramiai po to gyventi.
Vis tik, kadangi aš jau per tai praėjusi ir patyrusi, rekomenduočiau eiti pas intervencinį radiologą, nes šita operacija man yra daryta be pjūvio galvoje, per kraujagyslę kirkšnyje, o neurochirurgai operuoja atverdami galvos kaušą“, – aiškino ji.
Jolanta prisipažino, kad viso to nepasakotų, jeigu ne skaudi patirtis jos gyvenime, kai dėl plyšusios aneurizmos ji neteko pažįstamos.
Trumpa istorija ji pasidalijo ir su skaitytojais, taip ragindama keliauti tikrintis sveikatos ir nedelsti, kai susiduriama su bėda:
„Turiu aš pati tokią patirtį... Kai buvau sanatorijoje, susitikau pažįstamą, su kuria mokėmės mokykloje. Mes pasikalbėjome, pabuvome, pabendravome, pasakiau, kokia yra mano liga.
Gal po kokių metų paskambino man jos vyras ir sako – Kristina ligoninėje. Tad esmė tokia, kad ji žinojo, kad turi dvi aneurizmas ir man nepasisakė bei dėl šios būklės nieko nedarė. Kristinos aš jau nebeturiu, tada jai plyšo aneurizma ir jos medikai nebeišgelbėjo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
