Kūnas – individualaus suvokimo rezultatas
„Žurnalų viršeliuose ir televizijos ekranuose puikuojasi lieknutės kino žvaigždės, modeliai, o lieknas kūnas tapo patrauklumo standartu. Šiandien moterys, tarsi privalo nuolat rūpintis savo išvaizda, jaučia stresą dėl amžiaus poveikio grožiui ir atranda begales ydingų dalykų savyje. Pakeisti šį suvokimą padeda savęs pažinimas“, - pasakoja lektorė Jūratė Upskutė – Šeporaitienė, moterims skirtos konferencijos VEIKLI dalyves mokysianti priimti ir pamilti savo kūną.
„Moterys, kurios žvelgia į kitas ir su jomis lyginasi, jų manymu laimingesnes ir gražesnes moteris, yra linkę jas idealizuoti. Būtent taip, idealizuodamos aplinkines asmenybes, šios moterys save vertina pernelyg kritiškai – įžvelgia trūkumus, kurių nėra. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog asmenybės, kurios išoriškai atrodo visapusiškai laimingos, savęs neidealizuoja, priima visus trūkumus“,– teigia žalios mitybos specialistė Gražina Gum.
Didžiausią galią, suvokiant ir vertinant savo kūną, turi kiekvieno mūsų asmeninis išvaizdos vertinimas. Save neigiamai vertinantis žmogus tokiu būdu sukelia papildomą stresą, dažnai yra prislėgtas ir nelaimingas.
„Jeigu moteris žiūrėdama į savo kūną jaučiasi nepatenkinta – ji turi išspręsti šią problemą. Gali atrodyti, jog, norint pagerinti kūno vaizdą, reikia drastiškų pokyčių. Iš tikrųjų, pakeisti reikia požiūrį. Pirmas žingsnis, kurį reikia žengti – pripažinimas, kad kūnas yra mūsų dalis ir nesvarbu kaip jį vertina kiti, svarbiausias – mūsų pačių pasitenkinimas. Taip patreikia prisiminti, jog kiti žmonės mus vertina ne taip griežtai, kaip patys vertiname save“, - įžvalgomis dalinasi J. Upskutė – Šeporaitienė.
Problemos, vertinant savo kūną, gali atsirasti prisimenant vaikystės patyčias, draugų ir artimųjų požiūrį, patyrus traumas ar operacijas. Jas taip pat formuoja kultūrinės normos ir bėgantis laikas. Negana to, kūnas nestovi vietoje – jis nuolat keičiasi. Ne visi pokyčiai gali būti kontroliuojami, daugybę dalykų lemia genetinis paveldimumas.
„Kūno vaizdo suvokimo esmė yra tai, kaip žmogus jaučia savo kūną, o ne tai, kaip jis atrodo išoriškai. Susitelkus į neigiamas kūno savybes ir ignoruojant teigiamas, ima atrodyti, jog mūsų kūne viskas blogai. Tokiais atvejais taikoma kūno vaizdo terapija, padedanti atkurti realų - teigiamą kūno vaizdą ir didinanti pasitikėjimą savimi“, - sako J. Upskutė – Šeporaitienė.
Dėmesys sau – kiekviename žingsnyje
„Kūno grožis ir savijauta susiję su mityba. Šiuo metu Lietuvoje viskas sparčiai keičiasi. Lyginant su ankstesniais metais, žmonės mūsų šalyje yra labai susidomėję sveika mityba, gyvenimo būdu, vis daugiau jų aktyviai sportuoja ir gilinasi į asmenybės tobulinimo technikas. Anksčiau vadovavomės stereotipu, kad esame įpratę valgyti cepelinus, tačiau dabar girdime, jog plačiai išbandomi vis kitokie, mažiau pažinti ar girdėti mitybos būdai, populiarėja naujos sporto šakos, atsisakoma gausaus pieno, mėsos ir baltųjų miltų produktų vartojimo. Taip maitinantis kūnas turi daugiau energijos, kurią galima realizuoti užsiimant įvairiausia veikla, įgyvendinant projektus ir kuriant idėjas“, - tvirtina konferencijos VEIKLI dalyves su žaliąją mityba supažindinsianti žaliosios mitybos lektorė.
Tyrimų duomenys atskleidžia, jog kuo daugiau žmogus investuoja į išvaizdą - tuo pažeidžiamesnė tampa jo neigiama kūno samprata ir didėja nerimo jausmas. Kūno vaizdo suvokimas, dėmesys ir sąmoningas priėmimas padeda sumažinti valgymo sutrikimų susiformavimo riziką, didina meilę sau. Norint gyventi harmoningai reikia suvokti, jog sveikam gyvenimo būdui būdinga minčių ir kūno harmonija.
Pasak G. Gum, mitybos įpročių keitimas – tai, ką turėtų pamėginti kiekvienas, norintis atrasti naujos gyvenimo kokybės pojūtį, labiau pamilti savo kūną. Maitinantis žaliai valgomas visavertis maistas, nekamuoja alkio jausmas. Dėl šarminės mitybos organizmas natūraliai apsivalo, praeina negalavimai. Organizmui išsivalius meniu galima paįvairinti pagal poreikius – įtraukiant mėgstamus, subalansuotus produktus, šiltą maistą. Po tokių bandymų organizmas geriau save pažįsta, žino kokie produktai jam reikalingi.
Dėmesys mitybai, sveikatai, meilė sau ir savo kūnui – tik kelios temos, kurias išgirs moterims skirtos konferencijos VEIKLI dalyvės. Rugsėjo 25 – 26 dienomis vyksiančios konferencijos metu pranešimus drauge su J. Upskute – Šeporaitiene ir G. Gum, skaitys žurnalistė Juventa Mudėnienė, laidų vedėjos Asta Stašaitytė - Masalskienė, Livija Gradauskienė, jogos trenerė Eva Tombak, kapitonas ir lektorius Paulius Kovas, paskaitų klubo „Bambuko klubas“ vadovė Gintarė Davainienė, gyvenimo koučingo trenerės Ilona Tamo, Aušra Bijaminienė, „Moters Magijos Mokyklos“ įkūrėjai Andrė Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas bei kiti. Visa konferencijos programa www.konferencijaveikli.lt
