Moteris buvo mirusi 10 minučių: nuo jos pasakojimų šiurpsta oda

Ji sako, kad tai, ką patyrė, buvo taip tikra, jog ilgą laiką negalėjo atskirti, kuris pasaulis yra tikrasis, rašoma mirror.co.uk.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mirus garsiai Lietuvos sportininkei – kolegų gedulas: „Deja, toks gyvenimas...“

Kraupus radinys Šiauliuose: namo laiptinėje aptiktas vyro kūnas

Siaubinga tragedija: Klaipėdoje rastas apdegusio vyro kūnas

+3

Širdis sustojo du kartus

24-erių Rubi Rolgue gyvenimas, atrodė, klostėsi idealiai – ji buvo neseniai ištekėjusi, besikurianti naujuose miestuose ir jau beveik baigusi medicinos studijas. Tačiau vieną 2025-ųjų balandžio dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis.

Iki vidurdienio ji jau maldavo vyro pagalbos – negalėjo pajudinti kojų ir sunkiai kvėpavo. Jos deguonies lygis nukrito, o ligoninėje jai nustatyta diagnozė buvo negailestinga – abipusė plaučių tromboembolija, kai kraujo krešuliai užkemša pagrindines plaučių arterijas.

„Nieko neprisimenu apie šią dieną. Visiška tuštuma. Dusino iš vidaus. Susidarė du dideli kraujo krešuliai, kurie užblokavo mano dešinio ir kairio plaučio arterijas“, – pasakojo ji.

Tą pačią naktį Rubi širdis sustojo du kartus. Antrą kartą ji buvo kliniškai mirusi daugiau nei dešimt minučių.

„Kai gydytojai vėl „įjungė“ mano širdį, mano vyzdžiai buvo išsiplėtę ir sustingę, nereagavo į šviesą ar dirgiklius. Jie pasakė mano tėvams, kad daugiau nieko negali padaryti“, – prisiminė ji.

Gydytojai ruošėsi ją perkelti ten, kur ji būtų prijungta prie gyvybės palaikymo aparatų. Tačiau tuo metu, pasak Rubi, jos patirtis tik prasidėjo.

Penkeri metai ateityje

Rubi teigia, kad tuo metu, kai jos kūnas gulėjo be sąmonės, ji gyveno kitą gyvenimą – tarsi lygiagrečioje realybėje.

„Aš nešokau į kitą vietą ar laiką. Mano gyvenimas tiesiog atrodė besitęsiantis – diena iš dienos – nuo 2025 iki 2030 metų“, – sakė ji.

Anot jos, tas pasaulis buvo pažangesnis ir ramesnis: „Nebuvome taip priklausomi nuo mobiliųjų telefonų. Technologijos automatizavo įprastas užduotis, kad žmonės turėtų daugiau laiko bendravimui.“

Ji gyveno su vyru, dirbo, bendravo su šeima – ir viskas atrodė visiškai realu: „Metams bėgant, visi senėjome, kaip ir per tuos penkerius metus.“

Vis dėlto ši „ateities realybė“ nebuvo vien rami. Rubi pasakoja patyrusi traumą – smurtinį išpuolį, po kurio atsidūrė ligoninėje ir tame pasaulyje.

Būtent tuo momentu viskas pradėjo griūti. Ji pajuto, kad grįžta – tarsi būtų tempiama atgal per tamsų, baimių kupiną tunelį.

Sugrįžimas, kuris prilygo pragarui

Sugrįžimas į realų pasaulį nebuvo palengvėjimas – priešingai.

„Tai buvo mano tikrasis pragaras – pabudimas šiame gyvenime“, – atvirai sakė Rubi.

Ji pabudo iš komos po mėnesio, išgyvenusi daugybę operacijų. Skausmas prasidėjo tik tada: „Negalėjau kalbėti, man buvo pasakyta, kad turiu negrįžtamą smegenų pažeidimą ir kad niekada nebevaikščiosiu.“

Sumišimas buvo milžiniškas: „Buvau sutrikusi, kai pamačiau savo brolį, nes jis atrodė daug jaunesnis nei tada, kai jį mačiau paskutinį kartą – 2030 m.“

Pamažu ji suvokė – tas kitas gyvenimas nebuvo realus šio pasaulio prasme. Vis tik, šiandien Rubi dalijasi savo istorija tikėdamasi rasti atsakymų ir padėti kitiems.

„Pajutau gilesnį dvasinį ryšį nei anksčiau. Dalijimasis savo istorija leido man suteikti vilties daugeliui žmonių, kurie ieško atsakymų“, – sakė ji.

Jos žinutė paprasta, bet stipri: „Mirtis nėra siena – tai vartai į gyvenimą, kuris niekada iš tikrųjų nesibaigia.“