Paklaustas, ilgaamžiškumas – labiau genai ar gyvenimo būdas, sporto mokslininkas patikino, kad neišvengiamai veikia abi dedamosios.
„Tiksliai negalime nustatyti, bet yra 50 proc. genų ir 50 proc. – gyvenimo būdo. (...) Be abejo, gyvenimo būdas prisidės prie sveikatos, prailgins ir gyvenimo trukmę, ir kokybės pridės, bet reikia ir genų, jų vaidmuo nemažas“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Judėjimas – priešas nuo lėtinių ligų
Pašnekovas pasakojo, kad pirmasis gyvensenos veiksnys, padedantis užtikrinti ilgaamžiškumą, yra kasdienis pakankamas fizinis aktyvumas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad pakankamo fizinio aktyvumo apibrėžimą sudaro trys baziniai komponentai: nuo 7 iki 10 tūkst. žingsnių kasdien, iš jų 1–2 tūkst. – spėriu tempu bei 2 kartus į savaitę atliekami jėgos pratimai.
„10 tūkst. žingsnių tai yra apie 90 minučių aktyvumo, nesvarbu, plauksime ar bėgiosime, vaikščiosime. Tokia neintensyvia fizine veikla per savaitę reikėtų užsiimti 5 kartus po gerą valandą, pusantros.
Kas antrą dieną iš to kasdienio judėjimo apie 1–3 tūkst. tūkst. žingsnių, tai yra 10–15 min. turi būti spėriu tempu – ar pasivaikščioti, ar dviračiu važiuoti, plaukioti, pažaisti. Bet tą nebūtinai reikia daryti kiekvieną dieną, į savaitę užtenka 3 kartus“, – aiškino A. Skurvydas.
Tuo metu jėgos pratimai turi būti tokio sunkumo, kad jų įveikti būtų galima ne daugiau kaip 10–15 kartų.
Profesorius pabrėžė, kad fizinis aktyvumas ne tik pagerina savijautą, bet ir saugo nuo kelių dešimčių lėtinių ligų, nuo 6 iki 10 metų padeda ilginti gyvenimo trukmę.
Kokia mityba – auksinis standartas?
Antroje vietoje, pasak A. Skurvydo, būtų subalansuota, Viduržemio jūros dietos principais grįsta mityba.
„Tai vienareikšmiškai yra auksinis standartas – mityba, kurioje būtų daug polivitaminų, antioksidantų, medžiagų, kurios veiktų priešuždegimiškai, tokių natūralių medžiagų, kurios dabar vadinamos senolitikais – tai yra „vaistai“ arba natūralios medžiagos, išgaunamos iš tokių maisto produktų kaip vaisiai ir daržovės.
Taip pat svarbu gauti medžiagų kurios lėtina ląstelių mirtį, pavyzdžiui, tokių kaip kvercetinas, fisetinas, resveratrolis, berberinas, kurkuminas ir kt.“ – vardijo profesorius.
Pašnekovas pabrėžė, kad didelė blogybė yra vakarinis persivalgymas, reikia riboti saldumynų kiekį, gyvulinės kilmės, kaitintų riebalų, neturi būti vartojama per daug raudonos, perdirbtos mėsos.
„Tai yra klasika, kuri visiems jau baigia atsibosti. Visi apie tai šneka, bet tai tikrai veikia. Kaip optimalus fizinis aktyvumas kovoja su uždegimu ir oksidaciniu stresu, taip tą daro ir senolitikai“, – komentavo A. Skurvydas.
Didžiausia bėda – persivalgymas
Paklaustas, kokią vis tik įvardytų didžiausią šiandienos mitybos bėdą, profesorius vienareikšmiškai įvardijo persivalgymą.
„Pasaulyje geriausių mokslininkų cituojamos plačios publikacijos, kad išsivysčiusiame pasaulyje žmonės per daug prisivalgo, su vaistu suvartoja 30–50 proc. daugiau kalorijų, lyginant nei prieš 5¬0 metų.
Antras blogis – daug valgome vakare, trečias blogis – per daug gyvulinės kilmės riebalų, ketvirtas – per daug saldumynų, saldžių gėrimų, pyragaičių. Vienareikšmiškai dar vienas blogis – kaitinti riebalai.
Mums labai trūksta vaisių ir daržovių, kurių reikėtų suvartoti po 300–400 gramų, taip pat – riešutų, skaidulinio maisto, visa Europa, išsivystęs pasaulis labiau piktnaudžiauja raudona, perdirbta mėsa, kurios vartojimas turi didžiulę riziką“, – atkreipė dėmesį jis.
Protarpinis badavimas gali duoti didelės naudos
Kita vertus, profesorius sutiko, kad galbūt kitą kartą valgant ir mažiau sveikai, bet taikant kitus žinomus 15 veiksnių, svarbių ilgaamžiškumui, tai po truputį kompensuos blogos mitybos poveikį.
„Viena, kai tiriame atskirus veiksnius, o kita yra visas jų kompleksas. Dabar yra keliamos hipotezės, jau pasirodo pirmi tyrimai, kad jei vienais veiksniais labiau piktnaudžiaujam, kitais galime kompensuoti poveikį gyvenimo trukmei ir sveikatai“, – pastebėjo A. Skurvydas.
Taip pat veikia ir priešingai – nors galime labai gerai miegoti, iš to nauda bus maža, jei nejudėsime, blogai maitinsimės.
Pasak sporto mokslininko, valgyti patariama 2–4 kartus per dieną. „Be abejo, reikia žiūrėti individualiai, atsižvelgiant į organizmo specifiką, silpnąsias vietas. Bet dabar kalbama apie saikingo kalorijų apribojimo, valgymo langų, milžiniškas naudas.
Protarpinis badavimas būtų trečioje vietoje po fizinio aktyvumo ir mitybos kaip ilgaamžiškumo vaistas. Mokslo tyrimai rodo, kad retkarčiais pabadaujant sumažinamas oksidacinis stresas, uždegimas organizme, ląstelės išvalomas, suaktyvinama autofagija. Taigi saikingas kalorijų apribojimas yra nuostabus ir, ko gero, geriausiai ištirtas dalykas užtikrinant ilgaamžiškumą“, – pabrėžė profesorius.
Portalas tv3.lt primena rašęs ir apie daugiau A. Skurvydo patariamų, kas dar pirdės papildomų gyvenimo metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
