Eglė atvirai kalba apie mirtį, apie tai, kaip įkvėpti net paskutine vėžio stadija sergančius pacientus ir kad skausmas, sužinojus apie jų netektį, stipriai paliečią ją pačią.
„Kaip mano tėtis chirurgas sakydavo, kad turi savo pacientų kapinaites, tai lygiai taip ir aš turiu tas kapinaites. Ten yra daug ir jaunų žmonių, savo diagnozę sužinojusių dvidešimt kelerių metų“, – graudindamasi sako laidos viešnia.
Pagalba sergantiesiems ir jų artimiesiems
Eglės posūkis į psichologiją įvyko ne iškart po mokyklos baigimo, mat iš pradžių ji studijavo žurnalistiką. Tačiau netikėta tragedija šeimoje pakeitė merginos planus. „Tas įvykis su broliu labai mane paveikė“, – sako Eglė.
Šiandien ji neabejoja, kad psichologijos pasirinkimas buvo teisingas sprendimas. Moteris dirba ne tik su onkologiniais pacientais, jų artimaisiais, bet konsultuoja visus, ieškančius pagalbos dėl įvairiausių priežasčių.
„Aš labai dažnai būnu tuo žmogumi, kuriam atėjusieji pasakoja apie didžiausias savo baimes, kurių nenori užkrauti savo artimiesiems. Jie pasakoja, parodo save be jokių kaukių, be jokių stiprybės šarvų ir tai automatiškai labai atpalaiduoja. Tas pokalbis tikrai turi stebuklingą galią“, – šypsodamasi pasakoja Eglė.
Ji pastebi, kad Lietuvoje vis dar per mažai skiriama dėmesio sergančiųjų artimiesiems, todėl apie tai nori kalbėti daugiau ir garsiau.
Filmavimo metu Eglės akyse vis sublizgėdavo ašaros ir, kaip pati teigia, jeigu kada nors to neliks, tai bus ženklas, kad kažkas jai nebegerai. Kaip Eglei pavyksta išlikti savimi, nesubyrėti ir atsigauti?
„Būna laikotarpiai, kai ir aš įsibėgu, pamirštu save, jog reikia užpildyti resursus, bet labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savimi, kad vos tik įsibėgu, iškart pastebiu tai ir leidžiu sau sustoti. Kartais tie stabtelėjimai gali būti labai trumpi, vos kelių minučių“, – sako psichologė.
Baimės, atsiradusios tapus mama
Be stiprybės reikalaujančio darbo, Eglė su vyru augina dar ir tris sūnus. Didelė šeima, pasak moters, teikia be galo daug džiaugsmo, jėgų, prasmės, tačiau kartu ir nemažai baimių. Ką ji suprato tapusi mama?
„Motinystė labai išryškino mano pačios, kaip žmogaus, kaip moters, kaip mamos pažeidžiamumą. Jis turi tokią ir gerą, ir blogą pusę. Kai pas mane ateina mamos, išgirdusios diagnozę ir turinčios mažulius vaikus, aišku, kad su tomis istorijomis tapatinuosi, kartais pasimatuoju – o kas būtų, jei man kas nutiktų ar vaikams?
Tačiau kita pažeidžiamumo pusė ta, kad tikrai jaučiuosi daug arčiau tų žmonių, labiau juos girdžiu, suprantu, galiu drauge išbūti sunkumuose, duoti tai, ko jiems reikia“, – atvirauja Eglė.
Pokalbio metu buvo paliesta ir gedulo tema. Ką Eglė mano apie visuomenės sugalvotas taisykles, kaip esą reikėtų gedėti? Taip pat psichologė siunčia svarbią žinutę moterims, kviesdama atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Kokius?
Visą pokalbį su psichologe dr. Egle Urbutiene žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tinklalaidę „Pasikalbėkim“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Antradieniais 19 val. – ir TV3 YouTube kanale!
