Jo surengtose konferencijose, skaitytuose pranešimuose, išleistose monografijose svarbiausi akcentai buvo orientuoti į tai, kad būtina atsižvelgti į istorinę švietimo patirtį, būtina vertinti tautos dvasingumo tradicijas ir socialinės aplinkos įtaką asmenybei, būtina analizuoti ugdymo tikrovę, ypač sparčių kultūros pokyčių kontekste.
Kaip pastebėjo prof. Aldona Vasiliauskienė, labai pasiteisino ir mokslininko konferencijų organizavimo modelis – praktiniai problemos aspektai dažniau buvo nagrinėjami jas surengiant įvairiuose Lietuvos regionuose (Vilkaviškyje, Lukšiuose, Rokiškyje, Kuršėnuose, Bartkuškyje), o teoriniai – aukštosiose mokyklose (Vilniaus pedagoginiame ir Šiaulių universitetuose, Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale).
Konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu parengti moksliniai straipsniai buvo išspausdinti mokslo žurnale „Pedagogika“ (2004, 2008, 2010), kituose leidiniuose. Baltarusijoje išleidus prof. J. Kievišo monografiją „Mokinio muzikinės kultūros tapsmas“, prof. A. Rastryginos pastangomis ji buvo išversta į ukrainiečių kalbą. 2008 m. Kirovograde išleistą minėtą monografiją Ukrainoje, studentai naudojo kaip metodinę priemonę, rengdamiesi darbui mokykloje. Taip prof. J. Kievišo pastangomis įvairiais aspektais tyrinėjama ugdymo dvasingumo tematika išaugo į internacionalinį lygmenį, rašoma išplatintame pranešime spaudai.
Profesoriaus mokslinė veikla tiesiogiai siejosi ir su jo turtinga menine patirtimi. Dar 1964 m, būdamas tik 23 metų, jis Šiauliuose įkuria mišrių balsų chorą „Gija“, kuris garsina Lietuvos chorinę kultūrą iki šių dienų.
Šešerius metus jis buvo Šiaulių dainų ir šokių ansamblio „Jovaras“ meno vadovas, vadovavo Šiaulių mokytojų chorui „Varsa“ ir Šiaulių rajono kultūros darbuotojų chorui, kūrė vaikų chorus, dirigavo dainų šventėms, su meno kolektyvais koncertavo Suomijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, apvažinėjo beveik visą Lietuvą, organizavo muzikos renginius Sąjūdžio laikotarpiu, parengė kolektyvus Lietuvos dainų šventėms, II Pasaulio lietuvių dainų šventei (1994), Respublikinei religinės muzikos šventei (2000), tarptautiniams studentų festivaliams ir kt. Yra 5-ojo S. Šimkaus tarptautinio chorų konkurso ir įvairių respublikinių konkursų laureatas.
Tuo pat metu mokslininkas gilinosi į ugdymo problemas, dirbo mokyklose, vadovavo vaikų chorams, rengė būsimus mokytojus. Šiame bare pasiekė ypač svarių laimėjimų. Parengė 5 mokslo daktarus, per 70 magistrų. Patirtį ir tyrimus apibendrino išleistose 8 monografijose (dvi iš jų išleistos užsienyje), 11 mokymo ir metodinių priemonių, paskelbė beveik šimtą mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Taip klostėsi mokslo laipsnį turinčio autoriaus kelias nuo pirmos ryškesnės ir praktikoje patikrintos mokymo priemonės „Dainų mokymas mokykloje“ (1983) iki trilogijos (tarptautinių kolektyvinių monografijų serijos), skirtos dvasingumo sklaidai visuomenėje ir ugdymo tikrovėje.
Vilniaus pedagoginiame universitete J. Kievišas pradėjo dirbti nuo 1999 m. liepos 3 d. vyr. mokslinio bendradarbio pareigose Pedagogikos ir psichologijos fakulteto Ugdymo tyrimų centre. Universiteto Senate 2007 m. balandžio 4 d. jam buvo suteiktas socialinių mokslų profesoriaus pedagoginis vardas. Iki pat išėjimo į pensiją (2015-01-31) velionis buvo aktyvus universiteto bendruomenės narys, pasisakydavo aktualiais universiteto gyvenimo klausimais, aktyviai vedė seminarus Lietuvos ir Ukrainos mokytojams, parengė visą eilę radijo laidų, recenzavo mokslo leidinius, monografijas, vertė mokslinius straipsnius iš rusų kalbos, oponavo disertacijas ir dalyvavo jų gynimo komitetuose.
Jis buvo tęstinės tarptautinės konferencijos „Dvasingumo sklaida ugdymo realybėje“ (2004, 2006, 2008, 2010, 2012) iniciatorius ir jų kuratorius, tai buvo realus milžiniškas darbas, skatinant visuomenės dėmesys dvasingumo sklaidai – ypač ryškiai problemai, padedančiai likviduoti sovietinės okupacijos įtaką visuomenės raidai.
LEU Alumnų draugija reiškia nuoširdžią užuojautą dukrai Jurgitai, šeimos artimiesiems, mokslo bendruomenei ir visiems pažinojusiems, mūsų visų brangų profesorių.
Atsisveikinimas su velioniu (urna)
Gegužės 29 d. (penktadienį) nuo 16 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ Vilniuje, Ąžuolyno g. 10.
Gegužės 30 d. (šeštadienį) 10 val. palaikai išlydimi iš Vilniaus į Kuršėnus; 13 val. šv. Mišios Kuršėnų bažnyčioje, laidotuvės Kuršėnų senosiose kapinėse. Artimieji prašo velionį pagerbti dviem baltomis rožėmis.
