Naujienų portalui tv3.lt apie reikšmingą mokslui savo kūnus paaukojusių žmonių indėlį medicinai sutiko papasakoti VU ketvirto kurso medicinos mokslų studentas Mindaugas Smetaninas.
„Paaukoti kūnai sudaro tokias neatkartojamas ir unikalias galimybes mokytis. Nei vadovėliai, nei matomi muliažai nesuteikia reikiamo realistiškumo ir jeigu mes siekiame suprasti anatominį kompleksiškumą, kaip individualios dalys – rankos, kojos, liemuo – sueina į vieną kūną, tą integralumą parodo tik paaukoti kūnai“, – patirtimi dalijosi studentas.
Pasitaiko alpstančių studentų
Kaip pasakojo ketvirtakursis Mindaugas, kiekvienam medicinos studentui gauta galimybė mokslų metu prisiliesti prie kūno – neįkainojama.
Studentas pats prisiminė savo pirmuosius kursus, kurių metu dirbo su mokslui kūnus paaukojusiųjų palaikais.
„Bendrai keičiasi požiūris į gyvybę. Nuo pačių pirmų kursų, pirmų dienų būna baimė, nejaukumas, nelabai dar žinai, kaip elgtis, ką galima daryti, ko negalima dirbant ir mokantis iš kūnų.
Ilgainiui tai pavirsta darbu, pagrįstu pagarba tam žmogui, kuris pasiaukojo ir būtent tada yra siekis pagarbiai paaukoto donoro atžvilgiu mokytis ir įgyti žinių“, – apie emocijų virsmą pasakojo studentas.
Pasiteiravus jo, kaip į tokius užsiėmimus reaguodavo kiti studentai, jis prisipažino, kad įvairiai. Pasak jo, nors retai, tačiau taip pat pasitaikydavo per šias paskaitas alpstančių studentų.
„Visi studentai labai įvairiai reaguoja. Man asmeniškai supratimas, kad mes visi pirmą kartą mokomės iš tokio pobūdžio medžiagos, iš paaukotų kūnų, kai suprantame, kad tai visiems unikali ir emociškai sudėtinga patirtis, tas bendrumas ir siekis įgyti žinių suteikia stiprybę, galią eiti ir toliau mokytis.
Nualpimų pakankamai retai būna. Kai kurie yra pasišventę, kai kurie prieš pat paskaitą apie tai sužino. Vis tik daugumoje žmonės šiai patirčiai ruošiasi“, – teigė jis.
Pats svarsto apie donorystę
Mindaugas taip pat prabilo apie tai, kad toks artimas sąlytis su medicina ir darbas su mokslui savo palaikus paaukojusiais žmonėmis jam padarė įspūdį.
Pasak jo, tokie pavyzdžiai įkvepia ir skatina jį patį pasvarstyti apie savo kūno pasitarnavimą po jo mirties.
„Aš jau svarsčiau apie paaukojimą, esu užsiregistravęs donorystei. Vis tik svarstau ir apie aukojimą mokslui.
Konkrečiai studijoms apie paaukojimą ėmiau galvoti tik pradėjęs studijuoti, nes supratau, kad jokie kiti šaltiniai negali atspindėti tos patirties, kuri gaunama, ir suvokiau, kokie tie kūnai yra nepamainomi studentams. Tas ir skatina aukojimą“, – sakė jis.
Pasiteiravus, ką pasakytų žmogui, kuris sutiko paaukoti savo kūną po mirties mokslui, Mindaugas susimąstė. Anot jo, svarbiausia tokio pokalbio žinutė būtų padėka šiam žmogui:
„Sunku sugalvoti kažką vieno, bet pirmoje vietoje būtų nuoširdi padėka. Tuo noru padėkoti ir pagerbti yra grįstas atsisveikinimas. Mes esame dėkingi donorams ir jų šeimoms, kad jie suteikė tokią galimybę mokytis studentams.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
