Apie tai, kokias žymes palieka saulė odos ląstelėse, kodėl net vaikystėje patirtas nudegimas gali sukelti pasekmių po dešimtmečių, tv3.lt pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
Vasaros sezonas daugeliui reiškia vieną: ilgas dienas paplūdimyje, akį traukiantį įdegį ir saulėje praleistus savaitgalius. Tačiau ši idilė neretai virsta pavojingu aspektu žmogaus sveikatai.
„Pagrindinis rizikos veiksnys – ilgas buvimas saulėje be SPF apsaugos, ypač piko metu, kai UV spinduliuotė yra stipriausia, maždaug nuo 11 iki 15 valandos. Taip pat svarbūs ir individualūs veiksniai – šviesi oda, daug apgamų, šeimos istorijoje buvę odos vėžio atvejai. Pavojų kelia ne tik natūralūs saulės spinduliai, bet ir dirbtiniai šaltiniai, tokie kaip soliariumai“, – pabrėžia vaistininkė E. Ramaškienė.
Saulės poveikis nėra vienadienis – tai ilgalaikis procesas, kurio pasekmės gali būti grėsmingos. Pasak jos, oda turi atmintį – kiekvienas nudegimas, net ir seniai patirtas, tarsi užsifiksuoja ląstelėse ir didina žalos riziką ateityje.
Ji taip pat priduria, kad nesaikingas deginimasis pažeidžia odos ląsteles, spartina jos senėjimą, naikina kolageno struktūrą, sukelia pigmentinių dėmių atsiradimą ir padidina pavojingiausios odos vėžio formos, melanomos, riziką.
Nudegimai vaikystėje ir soliariumai – visam gyvenimui
Daugelis dar prisimena vaikystėje patirtus nudegimus, kai pečiai po dienos prie ežero raudonavo it burokai. Deja, tai nėra tik nekaltas prisiminimas.
„Net vienas stiprus nudegimas vaikystėje gali ženkliai padidinti melanomos riziką vėliau. Vaikų oda yra daug jautresnė UV spinduliams, todėl apsauga nuo saulės nuo pat mažens yra ypač svarbi prevencijos priemonė“, – perspėja E. Ramaškienė.
Nors kai kurie įdegio mėgėjai vasarą pradeda dar žiemą, lankydamiesi soliariumuose, tai dar pavojingesnis kelias.
„Soliariumai yra dar pavojingesni nei natūrali saulė, nes jų skleidžiami UV spinduliai yra intensyvesni ir giliau įsiskverbia į odą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) soliariumus priskiria netgi prie pirmosios kancerogenų grupės – tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį“, – sako vaistininkė.
SPF – kasdienė būtinybė
Kuo gi saugotis nuo šių nematomų spindulių, kurie taip mėgsta mūsų odą? Atsakymas vienas – saulės apsaugos priemonės, teigia specialistė:
„Pagrindinė apsaugos priemonė – nuoseklus ir atsakingas požiūris į saulę. Reikia vengti tiesioginių saulės spindulių piko metu, kasdien naudoti SPF apsaugą net ir apsiniaukusiomis dienomis, dėvėti galvos apdangalus bei drabužius, dengiančius odą. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis odą – tiek savarankiškai, tiek pas gydytoją dermatologą.“
Tačiau svarbu ne tik turėti apsaugas nuo saulės, bet ir naudoti jas teisingai.
„Kasdienai rekomenduojama naudoti ne mažesnės nei SPF 30 apsaugos priemones. Leidžiant laiką gamtoje, prie vandens ar keliaujant į šiltus kraštus rinktis SPF 50+“, – pataria E. Ramaškienė.
Ji akcentuoja, kad kremą būtina tepti likus 15-30 minučių iki išėjimo į lauką, o vėliau atnaujinti kas 2 valandas, ypač po maudymosi ar intensyvesnio prakaitavimo. O tam, kad priemonė išties saugotų, svarbu ir tinkamas jos kiekis.
„Tepkite pakankamai apsauginės priemonės – vadovaukitės „dviejų pirštų taisykle“: išspauskite losjoną per visą rodomąjį ir vidurinį pirštus ir tiek naudokite kiekvienai kūno sričiai, tai yra, veidui, rankoms, kojoms. Tai padės užtikrinti veiksmingą apsaugą“, – paaiškina vaistininkė.
SPF klaidos – dažnesnės, nei manome
Dažniausia klaida – per retas naudojimas arba neteisingas kiekis. Žmonės dažnai pasitepa kremu tik vieną kartą per dieną, pamiršta atnaujinti apsaugą, o taip pat – neapsaugo svarbių vietų, tokių kaip ausys, sprandas, pėdos ar lūpos. Kita dažna klaida – galvojama, kad SPF reikia tik paplūdimyje, tačiau UV spinduliai veikia ir mieste einant į darbą ar parduotuvę.
Nors saulės kremai vis dažniau atsiduria mūsų vonios kambariuose, jų naudojimas dar kelia daug klausimų. Dažniausia klaida, anot ekspertės, per retas naudojimas arba neteisingas kiekis:
„Žmonės dažnai pasitepa kremu tik vieną kartą per dieną, pamiršta atnaujinti apsaugą, o taip pat – neapsaugo svarbių vietų, tokių kaip ausys, sprandas, pėdos ar lūpos“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad galvojama, jog SPF reikia tik paplūdimyje, tačiau UV spinduliai veikia ir mieste einant į darbą ar parduotuvę.
Ką stebėti ant odos?
Pirmosios odos vėžio užuomazgos gali būti labai subtilios. Būtina stebėti apgamus ar naujai atsiradusius odos darinius.
„Įtarimų gali kelti forma, nelygūs kraštai, spalvos ar dydžio pasikeitimas, kraujavimas, niežėjimas ar paviršiaus nelygumai. Jei pastebimas bent vienas iš šių požymių – svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją dermatologą“, – įspėja vaistininkė.
Pasak specialistės, būti atsargiems nereiškia atsisakyti saulės teikiamų malonumų. Saulės spinduliais tikrai galima mėgautis, tačiau svarbu tai daryti atsakingai.
„Patariama rinktis SPF 50+ priemones ir jas naudoti laikantis visų rekomendacijų, taip pat vengti buvimo saulėje piko valandomis ir dėvėti galvos apdangalus bei drabužius, kurie padėtų apsisaugoti nuo kaitrių spindulių“, – sako ekspertė.
Paklausta, ar lietuviai jau supranta, kokią žalą gali padaryti UV spinduliai, E. Ramaškienė atsako:
„Iš tiesų pastebime, kad žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo odai. Kiekvienais metais, prasidėjus saulėtiems orams, vaistinėse sulaukiame daug žmonių, kurie ieško priemonių su SPF filtru – ir tai ne tik įprastos odos priežiūros priemonės, bet ir kosmetika“, – džiaugiasi vaistininkė, tačiau pabrėžia, kad švietimo šioje srityje vis dar trūksta.
Pasirodo, pirmasis žmogus, į kurį kreipiasi daugelis, susidūrę su klausimais apie apsaugą nuo saulės – ne gydytojas, o vaistininkas.
„Vaistininkas dažnai tampa pirmuoju patarėju, kai žmogus ieško tinkamos priemonės nuo saulės ar turi klausimų apie odos priežiūrą. Kasdien vaistinėse padedame pasirinkti tinkamą SPF apsaugą, paaiškiname naudojimo principus bei primename apie odos tikrinimo svarbą“, – apibendrina Elvyra Ramaškienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
