Žinovai šį grybą vadina vienu įdomiausių pavasario ir vasaros pradžios radinių, o paragavę sako, kad jo skonis kiek primena visiems gerai žinomą vištieną.
Lietuvoje auga įspūdingi grybai
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pasidalijo įspūdingomis valgomosios geltonpintės nuotraukomis ir priminė, kur šis grybas dažniausiai auga.
Tuo metu gamtininkas Deividas Makavičius, anksčiau kalbėdamas naujienų portalui tv3.lt, atkreipė dėmesį, kad nors geltonpintė yra tinkama maistui, svarbu žinoti, kokius vaisiakūnius rinkti ir kodėl prieš valgant juos būtina termiškai apdoroti.
„Štai tokią grožybę Anykščių regioniniame parke aptiko kraštovaizdžio apsaugos specialistai, vykdydami prevencinę veiklą. Šis įspūdingas kempininis grybas – valgomoji geltonpintė.
Jis auga ant medžių kamienų, ypač tuopų, gluosnių ir ąžuolų.
Geltonpintės intensyviai geltoni, kartais oranžinės spalvos vaisiakūniai dideli, gumbuoti ir dažnai banguotais kraštais, todėl įgauna būdingą, primenančią vėduoklę išvaizdą.
Jūratės Banėnienės nuotraukos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.
Kur auga valgomoji geltonpintė?
Anksčiau apie tai, ką reikėtų žinoti prieš renkant ir gaminant iš šių grybų, naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Deividas Makavičius.
Valgomoji geltonpintė laikoma vienu įdomiausių pavasario ir vasaros pradžios grybų. Šie įspūdingi vaisiakūniai dažniausiai auga ant senų lapuočių medžių, ypač ąžuolų, gluosnių ir vaismedžių, o kai kurie sako, kad jų skonis primena vištieną.
Pasak D. Makavičiaus, vien pats šio grybo pavadinimas išduoda svarbiausią faktą – geltonpintė yra valgomas grybas. Tikslus jo pavadinimas yra valgomoji geltonpintė, todėl abejonių dėl tinkamumo maistui nekyla.
„Dažniausiai jos yra aptinkamos ant lapuočių medžių – ąžuolų, liepų, tuopų ir kitų rūšių medžių“, – aiškino gamtininkas.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad geltonpinčių nereikėtų ieškoti giliai miške. Kur kas dažniau jos aptinkamos parkuose, dvarų alėjose, pakelėse ar miškų pakraščiuose. Neretai geltonpintės auga ir žmonių sodybose, privačių namų kiemuose.
Vakarų Europoje grybas vertinamas jau seniai
D. Makavičiaus teigimu, pastaraisiais metais geltonpintės sparčiai populiarėja ir Lietuvoje, nors Vakarų Europos šalyse šis grybas vertinamas jau labai seniai.
„Vakarų Europoje jis daug anksčiau buvo laikomas vertingu valgomu grybu. Kai kur net siejamas su vištiena, nes savo konsistencija ir skoniu šiek tiek ją primena“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, susidomėjimą geltonpintėmis Lietuvoje gali lemti ir tai, kad pavasarį bei vasaros pradžioje valgomų grybų pasirinkimas nėra didelis.
Grybautojai nori paragauti šviežių miško gėrybių, o ne tenkintis žiemai konservuotomis atsargomis.
Valgyti reikėtų tik jaunus grybus
Gamtininkas atkreipė dėmesį, kad maistui tinka ne visi geltonpinčių vaisiakūniai. Geriausia rinkti jaunus ir minkštus grybus.
„Jų struktūra yra gana tampri, primenanti kempinę. Maistui reikėtų rinktis jaunus vaisiakūnius. Arčiau kamieno jie būna standesni, o išorinėse dalyse – minkštesni“, – aiškino D. Makavičius.
Jeigu grybas jau labai didelis ir peraugęs, jo konsistencija tampa gerokai kietesnė, todėl kulinariniams eksperimentams jis tinka prasčiau.
Prieš valgant būtina termiškai apdoroti
Pašnekovas pabrėžia, kad geltonpinčių negalima valgyti neapdorotų. Prieš vartojimą jos turi būti termiškai paruoštos.
Vieni žmonės grybus pirmiausia apverda, kiti iš karto supjausto gabalėliais ir kepa keptuvėje su įvairiais prieskoniais.
Kai kurie geltonpintes ruošia kartu su vištiena ar kitais ingredientais, taip paįvairindami kasdienį valgiaraštį.
„Tai nėra kažkoks stebuklingas ar ypatingų gydomųjų savybių turintis grybas. Tačiau kaip įdomesnis, šiek tiek egzotiškesnis vakarienės ingredientas jis tikrai gali būti naudojamas“, – sakė D. Makavičius.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
