„AT Wedding“ vestuvių planuotoja ir koordinatorė Agata Tomaševskaja pasakoja, kokius pokyčius pastebi šių metų vestuvėse ir kokios tradicijos vis dar išlieka.
Pagrindiniai vestuvių pokyčiai
Anot A. Tomaševskajos, vienas ryškiausių pastarųjų metų pokyčių – daugiau dėmesio skiriama patiems jaunavedžiams. Šventės organizuojamos ne vien tam, kad svečiams būtų patogu ir linksma, bet pirmiausia tam, kad pati pora galėtų susikurti norimą dieną.
„Dabar tos vestuvės yra visiškai apie jaunuosius. Ne apie tai, kaip pasirūpinti svečiais ir panašiai, nors, be abejo, skiriamas dėmesys ir svečiams ir jų užimtumui, bet labiau apie jaunuosius ir jų meilę, dėl ko visi susirenka“, – sako vestuvių organizatorė.
Nors šventės tampa modernesnės, visiškai atsisakyti tradicijų poros neskuba. Daug tradicijų išlieka, tačiau dabar jaunavedžiai dažniau patys sprendžia, kurios tradicijos jiems yra prasmingos.
„Tradicijos, be abejo, kiekvienose vestuvėse pasikartoja. Pagrinde yra išlydėjimas iš namų. O šiaip vakarinės dalies tradicijos – ceremonija, duona, druska, vanduo, jaunųjų šokis.
Šeimos židinys, aišku, yra, bet yra tokių porų, kurios sako, kad nenori, arba tėveliai nežino, kokia yra jo reikšmė, tai jo tada ir nedaro“, – pasakoja A. Tomaševskaja.
Viena tradicija, kurios jaunavedžiai atsisakyti kol kas neskuba, yra vestuvių tortas. Tiesa, keičiasi ne tik jo išvaizda, bet ir laikas, kada jis patiekiamas. Anksčiau tortas dažniausiai būdavo pjaunamas vakaro pabaigoje, o dabar jis gali pasirodyti iš karto po ceremonijos.
„Labai pasiteisinęs dalykas tortą pjauti, kai į šventę atvyksta jaunieji. Svečiai prieina, valgo, suvalgo beveik viską. Vakare nelieka to sotumo jausmo, po deserto jau galima eiti vakarieniauti“, – sako vestuvių organizatorė.
Toks sprendimas, pasak pašnekovės leidžia ne tik anksčiau patiekti desertą, bet ir užimti svečius tuo metu, kai vyksta sveikinimai. Dėl šios priežasties tortas gali tapti nebe vakaro pabaigos akcentu, o viena iš pirmųjų vakarinės šventės dalių.
Keičiasi ir pačių tortų pasirinkimas. Nors vieno aukšto desertai taip pat galimi, organizatorės teigimu, poros vis dar renkasi didelius, kelių aukštų tortus. Kartais jų būna net šešių aukštų, o pastaraisiais metais populiarūs itališko stiliaus tortai su uogomis.
Koks biudžetas skiriamas vestuvėms?
Vestuvėms poros taip pat nėra linkusios skirti tik minimalų biudžetą. Vestuvių organizatorė pastebi, kad žmonėms svarbi galimybė vieną dieną į vieną vietą suburti šeimą ir draugus, todėl šiai šventei jie pasiruošę išleisti daugiau.
Neretai jaunavedžiai nesirenka didelių vestuvių dėl to, nes nori pasimėgauti prabangesniu medaus mėnesiu, tačiau, anot A. Tomaševskajos, kelionė nėra tas pats, kas vestuvės.
„Kelionę, žinot, bet kada gali nusipirkti kelionę, bet kur išvažiuoti. Dabar tokios galimybės yra atviros, žmonės labai laisvai keliauja. O vestuves, kad iškelti ir surinkti visus savo artimuosius į vieną vietą, tai tikrai yra gan prabanga“, – sako vestuvių organizatorė.
Prie vestuvių išlaidų prisideda ne tik patys jaunavedžiai. Prieš šventę ne vienam svečiui tenka spręsti ir kitą klausimą – kiek pinigų įdėti į vokelį. Pasak Agatos, vienos taisyklės, kokia suma laikoma tinkama, nėra.
„Privalomos kažkokios sumos nėra. Kiekvienas deda ir pagal savo galimybes. Be abejo, kas gali daugiau dėti, tas daugiau ir deda“, – teigia ji.
Vis dėlto organizatorė pastebi, kad pastaruoju metu žmonės dažnai orientuojasi į maždaug 200 eurų sumą. Tačiau pinigų kiekis gali būti ir mažesnis, ir gerokai didesnis – tai priklauso nuo svečio finansinių galimybių bei santykio su jaunavedžiais.
„Jeigu taip orientuotis, tai dabar žmonės deda minimaliai nuo asmens du šimtus eurų, čia minimali suma. Jeigu jau tikrai dėti, bet kas gali, leidžia ir tris šimtus, kažkas ir keturis šimtus už asmenį. Būna ir tikrai vieną, ir du tūkstančius netgi įdeda. Bet čia vėlgi pagal galimybes“, – sako vestuvių organizatorė.
Žmonių skaičius vestuvėse
Tuo metu svečių skaičius vestuvėse taip pat neturi vieno standarto. Organizatorės praktikoje yra buvę ir itin mažų, vos keliolikos žmonių švenčių, ir didelių vestuvių, kuriose dalyvavo keli šimtai svečių.
„Pas mane mažiausia šventė yra buvusi devyni žmonės, o didžiausia – 250. Dabar vidutiniškai, kiek aš žiūriu, ir kitais metais, ir dar kitais metais, skaičius vyrauja tarp 40 ir 70, bet yra ir nuo 90 iki 150“, – pasakoja A. Tomaševskaja.
Visi jaunavedžiai renkasi labai skirtingai – vieniems svarbiausia nedidelis artimiausių žmonių ratas, kiti nori savo šventėje matyti kuo daugiau šeimos narių ir draugų. Organizatorė pabrėžia, kad būtent poros norai ir turėtų būti svarbiausi planuojant vestuves.
„Nėra tokio skaičiaus, kad kažkoks vienas vienintelis. Pas vieną porą 30, pas kitą 25, pas kitą 45, pas kitą 70, dar pas kitą 90. Labai, labai skiriasi“, – sako A. Tomaševskaja.
Nors svečių skaičius, tradicijos, tortai ir net pati vestuvių eiga keičiasi, organizatorės teigimu, svarbiausia išlieka pati šventės prasmė – pora turėtų rinktis tai, kas jai pačiai svarbu, o ne tai, ką diktuoja aplinkiniai.
„Žmonės švenčia savo šventę. Visada reikia švęsti savo šventę. Atrodo, nori, kad ir visi pamatytų, visi artimieji ir draugai, kad visi atšvęstų už tave ir panašiai. Mano nuomone, irgi reikėtų visada švęsti tokias šventes. Meilę reikia švęsti“, – sako vestuvių organizatorė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
